Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Suţeidimas (akustinė trauma) – kūno audinių suţeidimai, vidinis kraujavimas,
kaulų lūţiai, cerebrinio-stuburinio skysčio išsiliejimas į vidinę ausį, plaučių
audinių trūkiai; dujų embolija, dekompresinė liga; riebalų embolija; dujų
pripildytų organų paţeidimai;
Visiškas klausos praradimas – būgnelio trūkis; vestibuliarinė trauma; svaigulys,
koordinacijos disfunkcija, ausies jutiminių plaukelių paţeidimai;
Laikinas klausos praradimas – laikinas girdimumo ribos pakilimas;
Komunikavimo trikdymas – gyvūnų tarpusavio bei kitų biologiškai svarbių
(maisto paieškos bei grobuonių išvengimo) garsų perdavimo trikdymas;
Elgsenos pokyčiai – jūros gyvūnų išlipimas į krantą, maitinimosi, dauginimosi,
jauniklių maitinimo pokyčiai; pakitusi elgsena, vokalizacijų pokytis, buveinių
pakeitimas.
Duomenų apie povandeninio triukšmo poveikį dugno bestuburiams yra labai
maţai. Ţinoma, kad kai kurių aukštesniųjų vėţiagyvių (pvz. krevečių, krabų) sensorinė
sistema gali būti jautri vibracinei stimuliacijai iki 100Hz daţnyje (NRC, 2003). Baltijos
jūroje panašių tyrimų nebuvo atlikta.
Norvegijos priekrantėje buvo ištirtas povandeninių seisminių pneumatinių įrankių
poveikis ţuvų sugavimams (Popper, 2003). Nustatyta, kad dėl naudojamo seisminio
pneumatinio įrankio keliamo povandeninis triukšmo (iki 225 dB re 1 µPa 20-150 Hz
daţnių juostoje) sugaunamos ţuvies kiekis ţenkliai sumaţėjo, o vėliau, nebenaudojus
triukšmo atsistatė. Taip pat yra įrodymų, jog ţuvys jūroje vengia laivų skleidţiamo
triukšmo. Švarus, stipresnis nei 180 dB re 1 µPa povandeninis triukšmas, trunkantis
kelias valandas, visiškai paveikia menkių (Gadus morhua) vidinę ausį. Kituose
tyrimuose parodyta, kad ţuvų klausos laikiną bei visišką praradimą sukelia 140 -180 dB
re 1 µPa intensyvumo 50-400Hz daţnio triukšmas, priklausomai nuo ţuvų rūšies
(Thomsen et al., 2006). Taip pat nustatyta, kad triukšmas apie 80 dB re 1µPa
(aukštesnio nei ţuvų girdimumo ribos intensyvumo) sukelia klausos sutrikimus ir, netgi
jei intensyvus triukšmas neuţmuša ţuvų, laikinas klausos praradimas sumaţina jų
išgyvenamumo galimybes.
Povandeninio triukšmo poveikis jūros ţinduoliams ištirtas ţymiai išsamiau.
Ţinoma, kad laikiną ţinduolių klausos praradimą sukelia 75-90 dB (aukštesnio nei
ţemutinė ţinduolių girdimumo riba) intensyvumo triukšmas (Thomsen et al., 2006).
Ţinduolių atsakas į stiprius povandeninius triukšmus aptinkamas lengviau nei atsakas į
chroniškus ir ilgalaikius povandeninius triukšmus. Triukšmai sukeliantys vienkartinį
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 207