Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Nemuno baseino) per metus vidutiniškai patekdavo nuo 40 iki 60 tūkstančių tonų bendrojo
azoto ir nuo 2 iki 4 tūkstančių tonų fosforo (Swaney, 1998; Dubra, 2004; Kuršių marių...,
2006). Centrinėje Baltijoje Nemunas buvo pristatomas kaip trečias pagal biogenų apkrovą
jūrai šaltinis (Stalnake et al., 1999), tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad minėtų medţiagų
prietaka iš Nemuno į Baltijos jūrą maţėja. Kita vertus, biogenų prietaka į jūrą vertinama
remiantis ne Klaipėdos sąsiauryje atliktų stebėjimų rezultatais, tačiau upėse surinktais
stebėsenos duomenimis. Poreikis įvertinti realius biogeninių medţiagų srautus į jūrą tampa
vis labiau akivaizdus atsiţvelgiant į biogeocheminių virsmus ir pokyčius, vykstančiusį
estuarinėse dalyse (Pastuszak et al., 2005). Preliminarūs masių balanso modeliniai
skaičiavimai parodė, kad Nemunu atplukdomi biogenų kiekiai į Kuršių marias skiriasi nuo
kiekių, patenkančių Klaipėdos sąsiauriu į Baltijos jūrą (Bonsch et al,. 2009). Autoriai
atkreipė dėmesį į tai, kad vidutinis metinis paros azoto junginių patekimas (157 t N/p) į
Baltijos jūrą neţymiai viršija prietaką į Kuršių marias su intakais (apie 137 t N/p). Gautų
duomenų pagrindu, įvertinę masių skirtumus, autoriai apskaičiavo kito galimo šaltinio -
kritulių - įtakos biogenų balansui reikšmę, nurodydami apie 5,9 mg N/l per dieną patekimą į
Kuršių marias. Panašūs kiekiai, matomai, turėtų būti būdingi ir atviros Baltijos jūros
rajonui. Helsinkio komisijos duomenimis (HELCOM, 2007) iki 25 % azoto prietakos visoje
Baltijos jūros akvatorijoje sudaro kritulių atnešamas kiekis, tačiau toks įvertinimas
neatsiţvelgia į biologinius procesus, azoto fiksaciją ir denitrifikaciją, kurie, matomai, yra
reikšmingi tiek pačiose Kuršių mariose (Paškauskas ir kt., 2008), tiek ir Baltijos jūroje
(Wasmund et al., 2001).
Azoto fiksacija – natūralus ir gyvybiškai svarbus procesas, būdingas didelei grupei
prokariotinių organizmų, sąlygojančių atmosferos azoto asimiliacijos intensyvumo mastus
daugelyje gėlavandenių vandens telkinių, jūrose ir atviruose vandenynuose. Skirtingai nuo
pastarųjų, kur anglies ir azoto asimiliacinių procesų spartą lemia mikroskopiniai
Trichodesmium genties cianoprokariotai (Capone et al., 1997), Baltijos jūroje, kaip ir
Kuršių mariose, pagrindinai azoto fiksatoriai yra gausiausiai besivystantys, specializuotas
ląsteles - heterocistas turintys Aphanizomenon ir Anabaena genčių atstovai (Edler et al.,
1984; Aniansson, 2001). Įvairiais vertinimais azotą fiksuojantys mikroorganizmai metinį
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 80