Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
yra šeimininkų imuninės sistemos silpnėjimas, dėl ko atsiranda padidintas jautrumas
infekcijoms, kinta organizmo fiziologinė būklė turinti įtakos kitiems trofiniams lygiams,
įskaitant ţmonių sveikatą (Hagmara et al., 1995; Kakuschke et al., 2005).
Kovai su ţuvų infekcinėmis ligomis taikomos bendros veterinarinės-sanitarinės
profilaktinės priemonės (Buchmanna et al., 1997). Pastarosios yra stipriai susijusios su
šalies išsivystymo lygiu bei visuomenės gerove. Sanitarinis mikrobiologinis pavojus ir
jo keliama grėsmė ţmonių sveikatai Lietuvos akvatorijoje, įskaitant Kuršių marias, nėra
didelis, ir maţėja link atviros jūros regionų (Štukova, 2006). Šių patogenų atsiradimo
vandenyse šaltiniai daţnai esti nuotekų valymo įrenginiai ar intensyvios verslinės ir
pramoginės laivybos pasekmė. Nepaisant greito patogeninių bakterijų ar virusų nykimo
mastų, reikėtų paţymėti, kad infekcijos protrūkiai (įskaitant ir ţmonėms pavojingas
ligas) yra stipriai susiję su maistinių medţiagų koncentracijom arba tam tikrų planktono
grupių egzistavimu atskirais metų sezonais (Eiler et al., 2006).
Infekcijos pobūdis (įskaitant infekcijos mastus), visų pirma nulemtas patogenošeimininko
sąveikos specifiškumu (pvz. rūšis, amţius, lytis ir pan.), yra stipriai
priklausomas nuo antropogeninės taršos, specifinių atskirose buveinėse esamų aplinkos
faktorių (druskingumo, temperatūros ir pan.) bei biotinių ir abiotinių veiksnių
tarpusavio sąveikos (Hielm et al., 1998; Lang et al., 1999; Dzikowski et al., 2003;
Vincent and Lotz, 2007). Lietuvos teritoriniuose vandenyse patogeninių organizmų
įvairovė, plitimo keliai ir mechanizmai (įskaitant balastinius vandenis) ar poveikio
mastas atskiroms šeimininkų grupėms vis dar menkai tyrinėtas (EFSA, 2011). Toks
menkas dėmesys skiriamas šiai funkciniai grupei uţkerta kelia patogenų keliamos ţalos
ir ligų prevencijai, ekosistemos gerovės (ecosystem „health“) ar biotaršos vertinimui bei
subalansuotam jos valdymui (Valtonen et al., 2003; Marcogliese, 2005). Patogenų
poveikis turi būti tiriamas bendrijos ar ekosistemos lygmenyje, kadangi viena
populiacija, stipriai nukentėjusi nuo infekcijos ir ligos, gali būti pakeista kita,
atliekančia tą pačią funkcija konkrečiame trofiniame lygmenyje, tokiu būdu
nepasireiškiant poveikiui aukštesniuose organizaciniuose lygiuose. Taip pat vis dar
maţai ţinoma apie patogeninius organizmus, kurie gali infekuoti daugiau kaip vieną
šeimininką. Pastarieji pasiţymi sudėtingu gyvybiniu ciklu bei daugiakompleksiniu
poveikiu planktono bendrijoms.
Šiuo metu vykdomi projektai Baltijos jūroje susiję su patogeninių organizmų
tyrimų ir kontrolės klausimais (Cyanobacterial water blooms and associated
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 274