Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 7.1. Klimato kaitos poveikis bioįvairovei Klimato kaitos poveikis dugno bestuburiams (makrofaunai). Druskėtos dugno makrofaunos įvairovė ir pasiskirstymas Baltijos jūroje yra sąlygoti dviejų pagrindinių faktorių – druskingumo ir deguonies (Segerstråle 1957, Rumohr et al. 1996, Laine 2003). Centrinėje Baltijoje druskingumo reikšmės yra Remane rūšių įvairovės minimumo intervale, kuris reiškia kritines sąlygas tiek jūrinei, tiek ir gėlavandenei faunai. Dėl šios prieţasties bendrijos yra sudarytos iš jūrinių, druskėtų ir gėlavandenių rūšių komplekso, o rūšių įvairovė ţenkliai maţesnė nei tikrų jūrinių bendrijų (Remane 1934, Bonsdorff 2006). Kita vertus, dugno makrofaunos rūšių pasiskirstymui svarbūs ir taip vadinami vertikalūs gradientai, dėl kurių santykinai įvairios ir gausios seklių vandenų (priekrantės) bendrijos ţenkliai skiriasi nuo giluminių, kuriose dominuoja tik keletas rūšių (Andersin et al. 1978). Tradiciškai laikoma, jog sekliose priekrantėse dugno makrofaunai svarbiausias yra eutrofikacijos poveikis, tuo tarpu giluminėms bendrijoms svarbūs tiek eutrofikacijos, tiek ir klimatiniai veiksniai, kurie lemia Šiaurės jūros vandenų įtekėjimus. Centrinėje Baltijoje 60-80 m gyliuose esantis haloklinas ir sezoniniai piknoklinai riboja vandens masių vertikalią apykaitą ir deguonies patekimą į giluminius rajonus, tad Šiaurės jūros vandenų įtekėjimai, koreliuojantys su Šiaurės Atlanto osciliacijos (NAO) indeksu, yra ypač svarbūs giluminėms bendrijoms. Šiaurės jūros vandenų įtekėjimų mastas lemia haloklino savybes ir tuo pačiu deguonies apykaitą gilumose. Daugiamečiai dugno bendrijų struktūros pokyčiai rodo, jog po paskutinio Šiaurės jūros vandenų įtekėjimo 1950-ais metais ir visoje Baltijoje sumaţėjusio druskingumo, rytų Gotlande tikrąsias jūrines rūšis (Scoloplos armiger) pakeitė druskėtų vandenų rūšys (Pontoporeia femorata, Macoma baltica) (HELCOM, 2009). Dėl stagnacijos ir sumaţėjusio vertikalios stratifikacijos stiprumo 1990-ųjų viduryje buvo stebimi dugno bendrijų atsistatymo poţymiai, tačiau po didelio įtekėjimo 1993 metais haloklinas vėl buvo sustiprintas ir deguonies sąlygos pablogėjo (Laine et al. 2007, Norkko et al. 2007). Pastarųjų dešimtmečių duomenys iš Centrinės Baltijos rodo, jog deguonies trūkumo (bentoso dykumų) zonos yra plačiai išplitusios ir dugno makrofaunos gausumas yra ţemiau 40-ies metų vidurkio (Norkko et al. 2007). Esamos JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 332
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 ţinios patvirtina, jog dugno bendrijų būklė priklauso tiek nuo klimatinių veiksnių, kurie valdo Šiaurės jūros vandenų įtekėjimų daţnį ir mastą, tiek ir nuo eutrofikacijos efektų, kurie priklausomi nuo baseino apkrovos ir regiono klimatinių sąlygų. Klimato kaitos poveikis fitobentosui. Klimato kaitos poveikis fitobentosui Lietuvos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse gali būti vertinamas atsiţvelgiant į šiuos pagrindinius veiksnius, nusakančius taip pat vandens telkinio eutrofikacijos lygį: vandens skaidrumo sumaţėjimas, sedimentacijos pokyčiai, biogenų koncentracijos padidėjimas ir atmosferos cirkuliacija, stipresnių štorminių vėjų dominavimas. Rytų Baltijos krante fitobentoso populiaciją veikia ir pasiskirstymą įtakoja gilesnių ciklonų štorminių vėjų kryptis ir dominuojanti vakarinė oro masių pernaša (Kireeva, 1960). Netiesioginiais tyrimo metodais M. Bučas (2009) nustatė, kad štorminės bangos ir smėlio abrazija yra svarbūs šakotojo banguolio pasiskirstymui. Periodas, per kurį uţfiksuotas maksimalus štormų daţnis visoje Baltijos jūroje (Alexandersson et al., 2000; BACC author group, 2008), sutapo su raudondumblio sumaţėjimo laikotarpiu Lietuvos vandenyse per paskutinius penkis dešimtmečius. Kita vertus, eutrofikacija taip pat yra laikoma viena pagrindinių prieţasčių, dėl kurios sumaţėjo šakotasis banguolis nuo 1930-1960 m. iki 1980-1990 m. skirtinguose Baltijos jūros subregionuose (Bučas, 2009). Eutrofikacijos neigiami procesai pasireiškė per sumaţėjusį šviesos kiekį priedugnėje (pagal Secchi gylį) ir didesnę konkurenciją su siūliniais oportunistiniais makrodumbliais (Rönnberg ir Bonsdorff, 2004), dėl kurių sumaţėjo raudondumblio augimvietės maksimalus gylis ir plotas. Maksimalaus šakotojo banguolio gylis reikšmingai sumaţėjo Lietuvos priekrantėje tarp 1956 ir 1968-1969 m. ir tai gana sutapo su ilgamečiai Secchi gylio duomenimis. Priešingai negu kituose Baltijos jūros subregionuose, nuo 1968-1969 m. maksimalus rūšies gylis Lietuvos priekrantėje (14–16 m) reikšmingai nekito, o 2003-2008 m laikotarpyje Lietuvos priekrantėje buvo pastebėti šakotojo banguolio augimvietės atsistatymo poţymiai. Teigiami raudondumblio išteklių pokyčiai gali būti paaiškinti sumaţėjusiu štormingumu (Alexandersson et al., 2000; BACC author group, 2008) ir nedideliu vandens skaidrumo padidėjimu priekrantės vandenyse. Taigi, iš esamų duomenų atskirai išskirti ir įvertinti štormingumo ir eutrofikacijos poveikį yra praktiškai neįmanoma, tai būtų galima bandyti analizuoti eksperimentinėmis sąlygomis, kuriose būtų imituojamos bangos, povandeninės srovės bei smėlio pernaša atitinkančios priekrantės štormines sąlygas. JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 333
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238:
Page 239 and 240:
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269 and 270:
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 331: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 377: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?