Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
priekrantėje) tokia ţuvis yra upinė plekšnė (Platichthys flesus L.), atviroje jūroje –
upinė plekšnė ir Baltijos menkė (Gadus morhua L.). Šių rūšių mitybiniai (funkciniai)
ryšiai apima vandens storymę (pelagialę), priedugnę ir dugną. Jos yra palyginti gausios,
aptinkamos visais metų laikais. Abi rūšys yra verslinės ţuvų rūšys, lengvai sugaunamos
verslinės (tinklinės ir velkatinklinės) ir mėgėjiškos (meškerėmis) ţvejybos būdais. Šių
ţuvų mitybiniai ypatumai ir maistiniai deriniai įvairūs, kintantys priklausomai nuo
maitinimosi aplinkoje esančių gyvūnų įvairovės. Abiejų ţuvų rūšių maistiniai deriniai
gerai ištirti (1998-2011 m. neskelbti E. Bacevičiaus duomenys).
Remiantis skrandţių turinio analize (1003 skrandţių) priedugnio ir vandens
storymės ţuvų Baltijos menkių mitybos lygmuo kinta nuo 3 iki 4,73; vidutinis 3,83±0,3.
Ši reikšmė nesiskiria nuo FishBase (FishBase, 2011) nurodomos reikšmės:
TL=3,73±0,12. 96% TL reikšmių priklauso 3,4-4,4 intervalui. Didesnių nei 40 cm
menkių (vid. 4 m. amţiaus) vidutinis TL= 4,07±0,24, tai yra aukščiausias analizuojamos
ţuvų bendrijos atviroje jūroje ŢBML lygmuo, dėl to suaugusios menkės vertintinos kaip
maistinės grandinės viršūnėje esantys grobuonys („top predator“).
3-51 Paveikslas Baltijos menkės (Gadus morhua L.) mitybos lygmens
priklausomybė nuo kūno ilgio (N=1003 neskelbti 2010-2011 m. E. Bacevičiaus
duomenys)
Dugninių ţuvų upinių plekšnių mityba yra labai įvairi. Pagal skrandţio turinyje
aptiktus maistinius gyvūnus (jų biomases) apskaičiuotas mitybos lygmuo varijuoja nuo
3 iki 4,5, vidurkis 3,38±0,4. FishBase pateikiamas TL 3,19±0,36. Plekšnės kurių TL<
3,5 daugiausiai minta moliuskais (Mya arenaria, Macoma baltica, Mytilus edulis) tuo
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 161