Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Baltijos jūros biudţetą papildo nuo 100 iki 400 (ir daugiau) tūkstančių tonų azoto
(Leppanen et al., 1988; Wasmund et al., 2001; Neumann, Schernewski, 2008).
Paţymėtina, jog nemaţą reikšmę reguliuojant bioprodukcines tendencijas Baltijos
jūroje turi ne tik bendroji mineralinių biogeninių medţiagų prietaka, bet ir gėlavandenėje
aplinkoje sunkiai skaidomi organiniai junginiai (Stepanauskas et al., 2002). Autorių
vertinimu organinio azoto ir fosforo junginių prietaka į Baltijos jūrą vasarą sudaro
atitinkamai iki 40 % ir 18 %.
Kitas Baltijos jūros Lietuvos rajonui svarbus biogenų šaltinis yra giluminiai
centrinės jūros dalies rajonai, kuriuose priedugnio anoksinėmis sąlygomis atpalaiduojami
gausūs fosforo junginiai (Hille, 2005). Dėl specifinių hidrologijos procesų eigos
eutrofikacijos poţymiai (gausus cianoprokariotų vystymasis) Baltijos jūrai buvo būdingi
jau ankstyvuose dabartinio jos vystymosi etapuose (Bianchi, et al., 2000). Didėjantis
štormingumas, ypač ţiemos laikotarpiu, čia vaidina labai reikšmingą vaidmenį (Danielsson
et al., 2006).
Pastarojo dešimtmečio stebėsenos rezultatai rodo, kad bendrojo azoto vidutinės
koncentracijos ţiemą Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje maţėja, nors
mineralinio azoto koncentracijų kaitos tendencijos nėra aiškios (3-33 pav.).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 81