13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

Pastaraisiais metais vykdomi svarbūs Klaipėdos uosto plėtros projektai:<br />

gilinama Klaipėdos sąsiaurio akvatorija, įvykdyta įplaukos kanalo rekonstrukcija,<br />

statomos naujos krantinės. Bet kuri antropogeninė veikla uoste turi įtakos Klaipėdos<br />

sąsiaurio hidrodinaminiam reţimui – sąsiaurio pralaidumui ir tėkmės struktūrai.<br />

Gilinimo darbai uosto akvatorijoje didina Klaipėdos sąsiaurio pralaidumą, t.y. didesnės<br />

vandens masės iš Baltijos jūros įteka į Kuršių marias ir atvirkščiai. Padidėjusi Baltijos<br />

jūros sūraus vandens prietaka į Klaipėdos sąsiaurį ir Kuršių marias gali turėti neigiamos<br />

įtakos gėlavandenei ekosistemai. Hidrotechniniai statiniai (naujos krantinės ar pirsai)<br />

siaurina Klaipėdos sąsiaurį ir maţina jo pralaidumą. Siekiant palaikyti nusistovėjusią<br />

pusiausvyrą, reikėtų numatyti papildomas priemones, kurios kompensuotų sąsiaurio<br />

pralaidumo padidėjimą dėl gilinimo darbų. Ūkinė veikla uosto akvatorijoje keičia ir<br />

tėkmių struktūrą. Padidėję tėkmės greičiai keičia nešmenų pernašos procesus Klaipėdos<br />

sąsiauryje, t.y. atsiranda naujos dugno erozijos bei nešmenų akumuliacijos vietos,<br />

kurios gali turėti neigiamos įtakos laivybos sąlygoms uosto akvatorijoje. Natūralių<br />

gamtinių procesų kaita (Nemuno nuotėkio pokyčiai, stiprių vėjų bei uraganų skaičiaus<br />

didėjimas) taip pat turi įtakos tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros priekrantės būklei.<br />

Atlikti Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo pokyčių skaičiavimai (Gailiušis ir kt.,<br />

2005) parodo, kaip keičiasi sąsiaurio pralaidumas atliekant gilinimo darbus sąsiaurio<br />

akvatorijoje, Skaičiavimai atlikti trims Klaipėdos sąsiaurio batimetrijos variantams<br />

(paveikslas 4-12):<br />

1 variantas – Klaipėdos sąsiaurio akvatorija iki intensyvios uosto plėtros (1996<br />

m.). Farvaterio gylis buvo nuo 5 m iki 12 m, nėra laivų apsisukimo akvatorijų, išskyrus<br />

tarptautinio kelto akvatoriją ir negilinta šiaurinė Kuršių marių dalis.<br />

2 variantas – dabartinė uosto akvatorijos padėtis. Rekonstruoti uosto vartai,<br />

pagi¬lintas uosto įplaukos kanalas ir šiaurinė uosto dalis iki 14,0 m, farvateris<br />

paplatintas iki 125 m ir pagilintas iki 12,5 m, laivų apsisukimo akvatorija įrengta ties<br />

UAB „Bega“ ir AB „Klaipėdos Smeltė“.<br />

3 variantas numato, kad bus intensyviai vykdoma Klaipėdos uosto plėtra. Visos<br />

uosto krantinės bus pritaikytos tokiam gyliui, kuris yra uosto įplaukos kanale tarp 10 ir<br />

100 krantinių. Tai 14,0 m gylio ir 150 m pločio laivybos kanalas iki AB „Klaipėdos<br />

Smeltė“ krantinių ir farvateris į šiaurinę Kuršių marių dalį. Šiuo metu yra vykdomi<br />

gilinimo darbai pagal šį variantą.<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 190

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!