Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 Nemuno proslėnis iš šiaurės, Gdansko įdauba iš vakarų, o Kuršių nerija ir Sambijos pusiasalis iš pietryčių ir pietų riboja Sambijos-Kuršių plynaukštę, plytinčią maţdaug tarp 18 ir 50-60 m gylio. Jos fragmentai uţima pietinę Lietuvos akvatorijos dalį. Šis rajonas pasiţymi didele reljefo sąskaida. Ją lemia iš ledynmečio ir poledynmečio paveldėtas, ryškiai kalvotas - daubotas moreninis reljefas, performuotas jūros vandens svyravimų ir šiuolaikinių hidrodinaminių procesų. Senųjų kranto linijų vietas ţymi pakopų fragmentai (Gelumbauskaitė, Šečkus, 2005). Plynaukščių paviršiuje daţnai sutinkami ţvirgţdu ir gargţdu padengti plotai. Esant ţemam jūros lygiui juos suformavo bangų veikla. Nemuno proslėnio šlaituose stiprios srovės, susidarančios atviros jūros ir kranto zonos sandūroje štormų metu, neleidţia kauptis smulkioms nuosėdoms. Dėl to, tarp 40 ir 55 m gylio plytintys pietiniai proslėnio šlaitai labai reljefingi, palyginti statūs ir padengti tik stambia medţiaga (Trimonis, Gulbinskas, 2002). Šiaurinėje Lietuvos akvatorijos dalyje išryškėja Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė. Ši plynaukštė prasideda nuo Rygos įlankos ir driekiasi išilgai kranto, o maţdaug Liepojos platumoje pasuka į pietvakarius, įsiterpdama tarp Gotlando ir Gdansko įdaubų. Įsiterpimo vietoje yra ir ryškesnių pakilumų. Viena jų, esanti šiaurės vakarinėje Lietuvos ekonominės zonos dalyje, vadinama Klaipėdos banka. Ją formuoja ledyninis-akumuliacinis bei ledyno tirpsmo vandenų sukurtas ir vėliau jūrinių abrazinių-akumuliacinių procesų performuotas reljefas. Jūros gylis čia vietomis siekia 47 m (Gelumbauskaitė ir kt., 1999). Einant į vakarus, ši banka stačiu šlaitu leidţiasi į Gotlando įdaubą. Vienas iš labiausiai suskaidyto reljefo rajonų yra Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės pietinė dalis, ties Šventąja – Palanga pasiekianti priekrantės zoną ir ties Giruliais prisišliejanti prie kranto. Šiame rajone yra daug skirtingo reljefo sąskaidos plotų. Atskirų formų santykinis aukštis čia daţniausiai siekia 4-5, o kartais 6-8 m aukščio. Lietuvos akvatorijoje yra trys gilūs rajonai (Priedas II.1). Tai Gdansko įdauba, kurios dubens gylis Lietuvos akvatorijoje viršija 80 m. Į Gdansko įdaubą įsiterpia Nemuno proslėnis, kurio vakarinėje dalyje gyliai siekia 76 m. Trečioji, pati giliausia Lietuvos akvatorijos dalis yra ekonominės zonos vakariniame kampe. Tai - Gotlando įdaubos dalis, kur gylis didesnis negu 110 m. Maksimalus Lietuvos jūros rajono gylis Gotlando įdauboje - 125 m (Gelumbauskaitė ir kt., 1999). JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 26
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 Centrinę Lietuvos akvatorijos dalį uţima lėkšti, vos į pietvakarius pasvirę Gdansko įdaubos šlaitai. Tarp Juodkrantės ir Girulių jie prieina beveik iki priekrantės zonos. Šioje akvatorijos dalyje dugnas daţniausiai kone idealiai išlygintas ant moreninio pagrindo susikaupusiomis smulkaus smėlio ir aleurito nuosėdomis. Tik vietomis senasis moreninis reljefas iškyla iš vėlesnių sąnašų arba pasirodo ten, kur intensyvesnis hidrodinaminis reţimas ir paviršinės nuosėdos nuplaunamos. Jūros priekrantė – tai su krantu besiribojanti jūros akvatorijos dalis, kurioje jūros dugną veikia banginiai procesai. Ties Lietuvos krantais priekrantės zonos riba pravedama maţdaug ties 20 m gyliu. Su 20 m izobata yra pravedama Pajūrio juostos riba. Kuršių nerijos nacionaliniam parkui ir Pajūrio regioniniam parkui taip pat priklauso ir jūros priekrantė iki 20 m izobatos. Priekrantė tarp Girulių ir Palangos yra ir Baltijos jūros talasologinis draustinis. Visos šios priekrantės dalys yra NATURA 2000 teritorijos. Jūros priekrantė apribota 20 m izobata uţima apie 343,5 km² plotą. Kuršių nerijos priekrantė išsiskiria gana dideliais dugno nuolydţiais, 20 m izobata vietomis priartėja apie 2 km prie kranto. Kranto povandeniniame šlaite išsiskiria povandeniniai sėkliai ir tarpsėkliais. Ryškiausi jie yra priekrantėje ties Nida, kur sėklių zonos plotis siekia apie 600 m ir yra išsivystę 3 sėkliai iki 4-6 m aukščio. Einant į šiaurę sėklių skaičius išlieka panašus, bet jų parametrai kiek sumaţėja, o pati zona susiaurėja iki 400 m. Prieš Klaipėdos uosto pietinį molą sėklių skaičius padidėja, bet jie silpniau išreikšti reljefe (Ţaromskis, Gulbinskas, 2010). Ţemyninio kranto priekrantėje, į šiaurę nuo Klaipėdos uosto smėlio zona palaipsniui siaurėja, nors ties Melnrage ir Giruliais nešmenys dengia dar visą priekrantę, bet uosto molų uţuovėjinėje pusėje nesusidaro daugiau kaip vienas (kartais du) povandeninis sėklius. Ties Olando kepure ir Karkle audringesniais laikotarpiais yra nuplaunama ne tik paplūdimio, bet ir kranto povandeninio šlaito nešmenų storymė. Tada atsidengia rieduliais ir gargţdu nuklotas priekrantės benčas. Šiose vietose dugno paviršiuje kyšo stambūs rieduliai. Šiauriau Karklės kranto povandeniniame šlaite vėl formuojasi 1-2 povandeniniai sėkliai. Giliau smėlio zonos priekrantės reljefas darosi sudėtingas. Taip Olando kepurės - Palangos ruoţe uţ smėlio zonos plyti moreninis reljefas, kurio gūbriai iškyla 5-7 m virš JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 27
Page 1 and 2: JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 25: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 77 and 78:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238:
Page 239 and 240:
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269 and 270:
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?