Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
3.3.8. Rūšių, kurios yra Bendrijos teisės aktų arba tarptautinių susitarimų
reglamentavimo objektas, pasiskirstymo bei būklės apibūdinimas
Perpelė (Alosa fallax). Nerštinės migracijos metu Kuršių mariose geguţės – birţelio
mėn. perpelės gausiai sutinkamos visoje šiaurinėje Kuršių marių dalyje. Į nerštinius tuntus
perpelės buriasi Nemuno avandeltos akvatorijoje, dideli neršiančių individų būriai stebimi
ties Eţios sekluma, Ventės ragu, Vidmarėse. 2003 - 2005 m. į Kuršių marias neršti iš jūros
migravo 250-400 tūkstančių perpelių. Populiacijos ištekliai yra stabilūs bei gausūs, išteklių
būklė tolygiai gerėja, todėl 2005 ji išbraukta iš Lietuvos Raudonosios knygos sąrašų,
Baltijos priekrantėje leidţiama specializuota perpelių verslinė ţvejyba. 2005 m.
priekrantėje pagauta 2,3 t, 2006 – 4,1 t, 2007 – 3,5 t perpelių. Kuršių mariose specializuota
verslinė ţvejyba nevykdoma, kaip priegauda 2005 m. pagauta 3,5 t, 2006 – 9,4 t, 2007 –
14,1 t perpelių. Manoma, jog bendri migruojančių perpelių ištekliai 2003 - 2007 m. buvo
150 - 240 tonų kasmet.
Remiantis nerštinės migracijos į Kuršių marių nerštavietes tyrimais galima teigti, jog
perpelių ištekliai yra geros būklės. Neršto migracijos jūroje vyksta pietine priekrantės
dalimi pradedant maţdaug nuo Juodkrantės, vėliau per Klaipėdos sąsiaurį. Perpelių
gausumas šiaurinėje Lietuvos Baltijos jūros priekrantės akvatorijoje yra maţesnis nei
pietinėje (ties Kuršių nerija) – t.y. atitinkamai vidutiniškai 0,085 ir 0,54 sugavimų vienai
ţvejybos pastangai (3-19 lent.).
Didţiausias ir reguliarus (kasmet migracijos metu) verslinės ţvejybos poveikis
perpelėms jūroje stebimas į pietus nuo Klaipėdos sąsiaurio iki Alksnynės (11-15 barai),
kitur pagaunama nereguliariai, daţnai kartą per 3 metus. Klaipėdos uosto vartai yra
nerštinės migracijos į gėlus vandenis koridorius perpelėms, todėl šio koridoriaus
prieinamumas migruojančioms ţuvims yra gyvybiškai svarbus.
Suaugusios ţuvys ne nerštiniu laikotarpiu priekrantėje neaptinkamos, matyt laikosi
atviros jūros akvatorijose, tačios atsiganymui svarbios akvatorijos nėra ţinomos. Pagal
nepatvirtintus duomenis tralavimas atviroje jūroje gali turėti tam tikrą poveikį ištekliams
nenerštinės migracijos periodu.
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 139