13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

7.1. Klimato kaitos poveikis bioįvairovei<br />

Klimato kaitos poveikis dugno bestuburiams (makrofaunai). Druskėtos<br />

dugno makrofaunos įvairovė ir pasiskirstymas Baltijos jūroje yra sąlygoti dviejų<br />

pagrindinių faktorių – druskingumo ir deguonies (Segerstråle 1957, Rumohr et al. 1996,<br />

Laine 2003). Centrinėje Baltijoje druskingumo reikšmės yra Remane rūšių įvairovės<br />

minimumo intervale, kuris reiškia kritines sąlygas tiek jūrinei, tiek ir gėlavandenei<br />

faunai. Dėl šios prieţasties bendrijos yra sudarytos iš jūrinių, druskėtų ir gėlavandenių<br />

rūšių komplekso, o rūšių įvairovė ţenkliai maţesnė nei tikrų jūrinių bendrijų (Remane<br />

1934, Bonsdorff 2006). Kita vertus, dugno makrofaunos rūšių pasiskirstymui svarbūs ir<br />

taip vadinami vertikalūs gradientai, dėl kurių santykinai įvairios ir gausios seklių<br />

vandenų (priekrantės) bendrijos ţenkliai skiriasi nuo giluminių, kuriose dominuoja tik<br />

keletas rūšių (Andersin et al. 1978).<br />

Tradiciškai laikoma, jog sekliose priekrantėse dugno makrofaunai svarbiausias<br />

yra eutrofikacijos poveikis, tuo tarpu giluminėms bendrijoms svarbūs tiek<br />

eutrofikacijos, tiek ir klimatiniai veiksniai, kurie lemia Šiaurės jūros vandenų<br />

įtekėjimus. Centrinėje Baltijoje 60-80 m gyliuose esantis haloklinas ir sezoniniai<br />

piknoklinai riboja vandens masių vertikalią apykaitą ir deguonies patekimą į giluminius<br />

rajonus, tad Šiaurės jūros vandenų įtekėjimai, koreliuojantys su Šiaurės Atlanto<br />

osciliacijos (NAO) indeksu, yra ypač svarbūs giluminėms bendrijoms. Šiaurės jūros<br />

vandenų įtekėjimų mastas lemia haloklino savybes ir tuo pačiu deguonies apykaitą<br />

gilumose.<br />

Daugiamečiai dugno bendrijų struktūros pokyčiai rodo, jog po paskutinio<br />

Šiaurės jūros vandenų įtekėjimo 1950-ais metais ir visoje Baltijoje sumaţėjusio<br />

druskingumo, rytų Gotlande tikrąsias jūrines rūšis (Scoloplos armiger) pakeitė druskėtų<br />

vandenų rūšys (Pontoporeia femorata, Macoma baltica) (HELCOM, 2009). Dėl<br />

stagnacijos ir sumaţėjusio vertikalios stratifikacijos stiprumo 1990-ųjų viduryje buvo<br />

stebimi dugno bendrijų atsistatymo poţymiai, tačiau po didelio įtekėjimo 1993 metais<br />

haloklinas vėl buvo sustiprintas ir deguonies sąlygos pablogėjo (Laine et al. 2007,<br />

Norkko et al. 2007). Pastarųjų dešimtmečių duomenys iš Centrinės Baltijos rodo, jog<br />

deguonies trūkumo (bentoso dykumų) zonos yra plačiai išplitusios ir dugno<br />

makrofaunos gausumas yra ţemiau 40-ies metų vidurkio (Norkko et al. 2007). Esamos<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 332

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!