13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

medţiagomis. Be to, kaip rodo duomenys, Būtingės naftos terminalas – besikartojančių<br />

avarijų prieţastis jūroje, kurių metu į jūrinę aplinką patenka nemaţi naftos produktų<br />

kiekiai. Tačiau, padidinus naftos angliavandeniliams dugno nuosėdose leidţiamas<br />

maţiausias ribines vertes (100 mg/kg), 2008–2010 m. didesnių kaip 68 mg/kg naftos<br />

angliavandenilių koncentracijų Būtingės naftos terminalo rajone nebuvo išmatuota.<br />

.<br />

Cheminio ginklų laidojimo sąvartynas – potencialus technogeninio arseno patekimo į<br />

jūrinę aplinką šaltinis. Arsenas – yra cheminio ginklo medţiagų sudėtyje, tokių kaip<br />

luizitas, klarkas I, II ir kitos. Skirtingai nei kitos cheminio ginklo sudėtyje esančios<br />

medţiagos, As gali akumuliuotis dugno nuosėdose.<br />

Lietuvos ekonominės zonos vakarinėje dalyje nuskandinto cheminio ginklo<br />

medţiagų, savo sudėtyje turinčių arseno, pasklidimas aplinkoje yra nepastebimas arba<br />

minimalus ir eliminuojamas savaiminio aplinkos komponentų apsivalymo procesų<br />

metu. Remiantis literatūriniais duomenimis (Katkova, 2010), atlikus detalesnius tyrimus<br />

jūros rajone ateityje galima prognozuoti didesnių As koncentracijų aptikimą<br />

priedugniniame vandens sluoksnyje. Didesnės arseno koncentracijos yra nustatytos<br />

dugno nuosėdų cheminio ginklo nuskandinimo rajone Lietuvos ekonominėje zonoje<br />

palyginti su kitais rajonais. Vidutinė As cheminio ginklo nuskandinimo rajone (9,7<br />

mg/kg) buvo didesnė nei aptinkamos didţiausios koncentracijos Klaipėdos uosto dugno<br />

nuosėdose (7 mg/kg) ir viršijo švariausiai grunto klasei (I) nustatytą ribinę vertę.<br />

Rusijos D-6 naftos platforma – yra potencialus regioninės taršos naftos ir policikliniais<br />

aromatiniais angliavandeniliais šaltinis. Modeliavimo rezultatai rodo, kad yra didelė<br />

tikimybė, jog įvykus avarijai nafta pasieks Lietuvos krantus. Apskaičiuoti policiklinių<br />

aromatinių angliavandenilių indeksai netoli Rusijos D-6 naftos platformos dugno<br />

nuosėdose parodė petrogeninę PAA kilmę (Garnaga, 2011).<br />

Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos pavojų ir taršos šaltinių masto pasiskirstymas<br />

buvo atliktas pagal teršalų koncentracijas vandenyje ir dugno nuosėdose. Remiantis<br />

2008–2010 m. Baltijos jūros, Būtingės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos<br />

monitoringų duomenimis ir LR normatyviniuose dokumentuose pateikiamomis jų<br />

ribinėmis vertėmis išskirti taršos šaltiniai ir nustatyti pagrindiniai iš jų patenkantys<br />

teršalai (Priedai II.26, II.27). Nagrinėjamo taršos šaltinio poveikis jūros vandens<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 153

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!