Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
stagnaciniam laikotarpiui ir į dugną patenkant organinėms medţiagoms deguonies resursai
išnaudojami. Kai kuriuose rajonuose ar Baltijos jūros dalyse stebimi sezoniai deguonies
stokos reiškiniai, o gilesnėse Bornholmo, rytinio ir vakarinio Gotlando ir kitose vietose –
nuolatinė deguonies stoka (Hille, 2005). Lietuvos priekrantės vandenyse dėl nuolatinių vėjų
bangų ir srovių įtakos susidariusi dinamiška aplinka neleidţia susidaryti deguonies stygiui
ir ryškiam deguonies gradientui vandens stulpe (Olenin, Daunys, 2004). Gilesniuose nei 80
m sluoksniuose pastebimi epizodiški deguonies deficito reiškiniai (3-38 pav.).
O 2 mg/L
12.0
10.0
A
8.0
6.0
4.0
2.0
0.0
1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
O 2 mg/L
6.0
5.0
B
4.0
3.0
2.0
1.0
0.0
1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
3-38 Paveikslas Vidutinės metinės deguonies koncentracijos (mg/L) atviros jūros
paviršiniame vandens sluoksnyje (A) ir priedugnyje (ţemiau 80 m; B) (JTD duomenys)
Globalių klimato pokyčių kontekste neretai akcentuojamas anglies apytakos tarp
pasaulinio vandenyno ir atmosferos klausimai (Borges et al., 2006). Nagrinėjant ir vertinant
Baltijos jūros vaidmenį šių reiškinių kontekste, jos vaidmuo apibūdinamas
nevienareikšmiškai. Nurodoma, jog dalyje akvatorijos Baltijos jūroje anglies srautas yra
nukreiptas į vandens masę, tuo pačiu galintis skatinti rūgštėjimo procesus, kitu atveju,
anglies srautai yra priešingos krypties - į atmosferą (Beldowski et al., 2010). Šiuo atveju
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 87