Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
4.8. Biologinis trikdymas
4.8.1. Mikrobinių patogenų patekimas
Patogeniniai organizmai, pasiţymintis daug didesne įvairove nei jų
parazituojami šeimininkai (Ojaveer et al., 1995; Palm, 2011), gali stipriai įtakoti tiek
struktūrines tiek ir funkcines Baltijos jūros ekosistemos savybes lokaliu, regioniniu ir/ar
viso baseino mastu. Ekologinė jų reikšmė vis dar nėra pakankamai įvertinta tiek
Lietuvos akvatorijos, tiek visos Baltijos jūros mastu (HELCOM, 2009) Daugeliu atveju
tai neįvyko dėl kryptingų tyrimų šioje srityje stokos ar eksperimentų sudėtingumo
natūraliomis sąlygomis (Mouritsen and Poulin, 2002). Vis dėlto, nekontroliuojamas
infekcijų plitimas, sukeltas patogeninių mikroorganizmų (grybų, bakterijų ar virusų),
klimato kaitos ir Baltijos jūros eutrofikacijos kontekste gali paveikti trofinius ryšius,
padidinti patogenų išgyvenamumo tikimybę ir/arba ligų plitimo ribas, įtakoti fizinius ir
biologinius buveinės pokyčius, padidinti genetinių mutacijų daţnį populiacijoje, lemti
organizmo atsparumo patogenams maţėjimą ar rūšies išnykimą (Harvell et al., 2002;
Smith and Schindler, 2009; Palm, 2011). Todėl labai svarbu įvertinti ne tik infekcijos
prieţastį ar tipą, bet ir jos poveikio mastus.
Šiuo metu yra aprašyta apie 400 Baltijos jūros stuburinių ligas sukeliančių
parazitų (Härkönen et al., 2005; Ojaveer et al., 2010) ir kelios patogenų sukeltos
lokalios epidemijos, įtakojusius ruonių populiacijos sumaţėjimą net dviem trečdaliais
ties Skagerako ir Kategato sąsiauriais (Härkönen et al., 2006) ar stiprų moliuskų
biomasės sumaţėjimą vidurio Baltijos vandenyse (Axén, 1999). Visgi daugiausia
dėmesio nagrinėjant patogenų sukeltas infekcijas yra skiriama komercinės reikšmės
turinčioms ţuvims (pvz. silkė, menkė, plekšnė ar lašiša) (Lang, 2000). Ţuvų ligos
pastoviai sudaro 10 ir daugiau procentų, o esant nepalankioms ekologinėms sąlygoms
infekcijos gali sudaryti nuo 50 iki 100 % populiacijos nuostolių (Kemėţa ir
Ščerbavičienė, 2006). Šios nepalankios ekologinės sąlygos yra stipriai susijusios su
Baltijos jūros, įskaitant ir Lietuvos teritorinius vandenis, tarša bei bendra
veterinarine-sanitarine būkle. Baltijos jūros tarša, įskaitant komunalinių ir ţemės ūkio
įmonių, pesticidų, sunkiųjų metalų nuotekas, tarša naftos produktais ir pan., nors ir
netiesiogiai, bet labai stipriai veikia patogenų ekologiją ir jų santykius su šeimininkais.
(Bergman et al., 1986; Austin, 1999; Beineke et al., 2002). Taršos didėjimo pasekmė
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 273