13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

stiprų atsaką neturi didelės įtakos populiacijoms, kai tuo metu chroniškas triukšmo<br />

poveikis gali jas paveikti. Ilgalaikis povandeninio triukšmo poveikis gali sukelti laikiną<br />

girdimumo slenksčio pokytį bei padidinti jūros ţinduolių patologinio streso tikimybę<br />

(NRC, 2003). Stresas gali sukelti netiesioginį simpatetinės nervų sistemos atsaką<br />

(padidėjąs širdies ritmas, padidėjąs kraujospūdis, hipertermija) bei tiesioginį<br />

simpatetinės nervų sistemos atsaką (katecholaminų – epinefrino bei norepinefrino<br />

koncentracijos kraujo plazmoje pokytį) (Wright.,2007). Apskirtai, povandeninio<br />

triukšmo keliami pavojai jūros ţinduoliams labai priklauso nuo triukšmo daţnio,<br />

trukmės, intensyvumo, triukšmo šaltinio, triukšmo šaltinio veiklos ciklo (NRC, 2005).<br />

Atlikus literatūros apţvalgą, pastebėtina jog apie povandeninio triukšmo poveikį<br />

jūros paukščiams vieningos mokslininkų nuomonės nėra. Kai kuriose uţsienio šalių<br />

studijose, povandeninio triukšmo poveikis jūros paukščiams nustatytas kaip<br />

nereikšmingas. Pavyzdţiui, buvo tiriama ledinių ančių (Clangula hyemalis) elgsena<br />

seisminių tyrimų metu Boforto jūroje. Nustatyta, jog seisminiai tyrimai, sukeliantys<br />

pakankamai aukšto intensyvumo povandeninį triukšmą, neturėjo tiesioginės įtakos<br />

paukščių elgsenai (Flint et al., 2003). Tačiau netiesioginis poveikis ţuvėdroms (Sternula<br />

albifrons) buvo pastebėtas tyrimuose, atliktuose Jungtinėje karalystėje. Povandeninis<br />

didelio intensyvumo triukšmas buvo generuojamas, kalant polius jūroje. Triukšmingoje<br />

teritorijoje, silkių populiacijoms sumaţėjus, ţuvėdros suvartojo maţiau ţuvies (Perrow<br />

et al., 2011). Studijoje, atliktoje Kanadoje bei Škotijoje, tiriant povandeninius<br />

prietaisus, naudojamus atbaidyti jūros paukščius nuo moliuskų fermų, buvo aptikta, jog<br />

gagų (Somateria mollissima) bei klykuolių (Bucephela clangula) dirbtinai po vandeniu<br />

sukurtoje triukšmingoje teritorijoje, sumaţėdavo iki 80%. Taip pat buvo aptikta, jog šie<br />

paukščiai reagavo į įrašytą laivo triukšmą, o kitokius triukšmus ignoravo (Ross et al.,<br />

2001).<br />

Pagrindiniai povandeninio triukšmo šaltiniai Lietuvos Baltijos jūroje<br />

Lietuvos Baltijos jūros povandeninio triukšmo taršos šaltinius galima suskirstyti<br />

į dvi grupes (TG11, 2010; EK sprendimas, 2010): 1) ţemo bei vidutinio daţnio (10Hz –<br />

10 KHz daţnių juostoje) šaltiniai, skleidţiantys impulsinį triukšmą, kuriuo ţenkliai gali<br />

būti paveikta jūros gyvūnija; 2) ţemo daţnio (63Hz – 125Hz daţnių juostoje) šaltiniai,<br />

skleidţiantys ištisinį triukšmą. Remiantis EK sprendime bei darbo grupės TG11<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 208

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!