13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

4.8.2. Nevietinių rūšių patekimas<br />

Svetimkraštės rūšys gali plėsti savo arealą difuzinio ar šuoliško plitimo būdu.<br />

Pirmuoju atveju vyksta laipsninis plitimas per eilę generacijų, o antruoju atveju<br />

persikeliama į naują vietą pasinaudojant išoriniais veiksniais, kurie gali būti gamtiniai –<br />

pavyzdţiui, vandens srovės ar kiti gyvūnai, tame tarpe ir paukščiai, ar antropogeninės<br />

kilmės – laivai, ţmonių atliekamos introdukcijos ir kt.<br />

Yra ţinomi trys pagrindiniai keliai, kuriais nevietiniai vandens organizmai<br />

patenka į Lietuvos jūrinę ekosistemą:<br />

• Atsitiktinės introdukcijos su laivais arba vandens kanalais<br />

• Savaiminis rūšių atplitimas iš kaimyninių šalių<br />

• Sąmoningos (tikslinės) introdukcijos (eurihalininės rūšys, tikslingai<br />

introdukuotos į vidaus vandenų telkinius, vėliau savaime atplinta į priekrantės vandenis)<br />

Klaipėda – tai vienintelis komercinis Lietuvos jūrų uostas. Tai trečias pagal dydį ir pats<br />

šiauriausias neuţšąlantis uostas Baltijos regione. Uosto vandenys neuţšąla oro<br />

temperatūrai nukritus net iki -25°C. Kasmet daugiau nei 7000 laivų, išpilantys nuo 2 iki<br />

4 milijonų tonų balastinių vandenų, atplaukia į Klaipėdą (remiantis Klaipėdos<br />

valstybinio jūrų uosto statistikos duomenimis). Tačiau kol kas Klaipėdos uoste nebuvo<br />

uţfiksuota nė vienos pirmykštės, su balastiniais vandenimis susietos introdukcijos.<br />

Visos svetimos rūšys, atkeliavusios į Baltijos jūrą balastiniuose vandenyse, Lietuvoje<br />

atsirado pusiau-natūraliu atplitimu iš kitų, ankščiau uţkariautų Baltijos teritorijų.<br />

Tarp svetimkraščių bestuburių, atsiradusių Lietuvos vandenyse XX-XI a. dėl antrinių<br />

introdukcijų su laivais iš kitų Europos šalių - spygliuotoji vandens blusa Cercopagis<br />

pengoi, gauruotaţnyplis krabas Eriocheir sinensis, šoniplauka Gammarus tigrinus bei<br />

daugiašerė kirmėlė Marenzelleria neglecta (Nikolaev 1951; Gruszka 1999; Daunys,<br />

Zettler 2006).<br />

Su laivyba siejamos ir dvi senesnės introdukcijos – jūros gilės Balanus improvisus ir<br />

dvigeldţio moliusko Mya arenaria. Yra manoma, kad M. arenaria buvo atveţta į<br />

Europą iš Amerikos arba po Kolumbo ţygio į vakarus, arba vikingų laikais, kuomet<br />

buvo panaudojama maistui arba kaip masalas. Į Lietuva galėjo atplisti savaime arba<br />

lervinėje stadijoje uţveţta su laivais (Jansson 1994). Jūros gilės, tikriausiai, atkeliavo iš<br />

Šiaurės Amerikos į Europą suaugėlio stadijoje, laivų korpusų apaugose. Tačiau, vėliau<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 278

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!