Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Tam tikros ekosistemos savybes buvo paveiktos ar pakeistos dėl ankstesnių
invazijų, kas paţeidė sistemos stabilumą. Tokiu būdu, sėkmingai įsikūrusios
invazinės rūšys, sugebančios reikšmingai pakeisti esamas arba suformuoti naujas
buveines, turi būti vertinamos kaip galingas invazinį imlumą skatinantis
faktorius.
Buveinėje yra padidėjęs utilizuojamų išteklų srautas (pvz., esant eutrofikacijai)
Nevietinių rūšių patekimas
Įsikūrusios ir plačiai paplitusios nevietines rūšys gali trikdyti vandens
ekosistemos ekologinę būklę, įtakojami visus ekosistemos komponentus: individus
(pvz., naujų parazitų ir patogenų plitimas), populiacijas (pvz., hibridizacija), bendrijas
(pvz., struktūriniai pokyčiai), buveines (pvz., fizinių-cheminių savybių keitimas),
ekosistemos funkcionavimą (pvz., pokyčiai energijos-medţiagų apykaitoje) (Elliott,
2003; Olenin et al., 2007).
2010 metais Bioinvazijų poveikio/Biologinės taršos vertinimo metodas (Olenin
et al. 2007) buvo pritaikytas svetimkraščių organizmų poveikiui skirtinguose Baltijos
jūros sub-regionuose įvertinti. Vertinimas buvo atliekamas 1990-2010 m. periodui,
panaudojus informaciją, paskelbtą per tą laiką daugiau nei 200 mokslinėse
publikacijose. Iš 119 svetimţemių rūšių, uţregistruotų Baltijos jūroje, 79 priskiriamos
prie įsikūrusių, tarp jų 43 yra ţinomos turinčios tam tikrą poveikį vietinėms bendrijoms,
buveinėms ir/arba ekosistemoms (Zaiko et al., 2011).
Remiantis gautais rezultatais, bendras Baltijos jūros biologinės taršos lygis
patenka į „vidutinio-stipraus“ uţterštumo intervalą. Didesnis svetimkraščių rūšių
poveikis stebimas įlankose ir estuarinio tipo lagūnose. Šioje studijoje Lietuvai
priklausantis Baltijos jūros rajonas pateko į Atviros centrinės Baltijos sub-regioną
(Baltic Proper), kurioje uţfiksuota maţiausiai 13 poveikį vietinėms bendrijoms,
buveinėms ir/ar ekosistemos funkcionavimui turinčių daugialąsčių svetimkraščių rūšių.
Tačiau tam, kad galėtume tiksliau įvertinti Lietuvos zonoje paplitusių nevietinių
organizmų sukeliamus poveikius ir pavojus, reikalinga išsamesnė jų gausumo ir
pasiskirstymo analizė, papildomi stebėjimų ir eksperimentinių tyrimų duomenys. Ypač
svarbu yra nustatyti „slenkstines“ populiacijų charakteristikas, prie kurių rūšies
sukeliamo poveikio stiprumas keičiasi nuo vidutinio (BPL=2) iki stipraus (BPL=3), t.y.
rūšis tampa „invazinė“.
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 282