13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

Ţemiau pateikiama detalesnė informacija apie gausiausias ir aplinkosauginiu<br />

poţiūriu svarbiausias jūros paukščių rūšis, reguliariai sutinkamas Lietuvos Baltijos jūros<br />

akvatorijoje.<br />

Rudakaklis naras (Gavia stellata) ir juodakaklis naras (Gavia arctica). Šios dvi<br />

narų rūšys apskaitų jūroje metu ţiemojimo laikotarpiu daţnai yra sunkiai atskiriamos viena<br />

nuo kitos, todėl abiejų rūšių pasiskirstymas ir gausumas yra nagrinejami kartu. Narai<br />

daugiausiai paplitę akvatorijose iki 45 m gylio, vengia labai seklių vandenų. Lietuvos<br />

teritoriniuose vandenyse jie sutinkami tiek ties ţemynine pakrante, tiek ties Kuršių nerija,<br />

jiems būdingas pasiskirstymo plastiškumas. Daţniausiai vengia tankių sankaupų.<br />

Atšiauriomis ţiemomis stebėti narų tankiai buvo 11 kartų didesni nei švelniomis ţiemomis<br />

(Vaitkus, 1999). Remiantis stebėjimų nuo kranto duomenimis, Lietuvos priekrantės<br />

vandenyse visgi gerokai daţnesnis yra rudakaklis naras. Per pastaruosius 20 metų stebėtas<br />

ţenklus narų gausumo sumaţėjimas Lietuvos Baltijos jūros vandenyse (Priedas II.14).<br />

Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus). Vengia gilių vandenų – daţniausiai<br />

sutinkami sekliuose priekrantės vandenyse iki 10–15 m gylio. Sutinkami išilgai visos<br />

Lietuvos pakrantės, tačiau šiek tiek gausesni priekrantėje ties Kuršių nerija. Visoje Lietuvos<br />

priekrantėje paprastai ţiemoja iki dviejų tūkstančių šios rūšies paukščių. Pastaraisiais<br />

metais didesnių gausumo pokyčių nepastebėta (Priedas II.15).<br />

Didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo). Tai vienintelė gausiai Lietuvos<br />

pakrantėje perinti jūros paukščių rūšis. Pradėjo perėti kolonijoje piečiau Juodkrantės prieš<br />

kiek daugiau nei du dešimtmečius. Dabar čia peri apie 3000 porų. Juodkrantės kolonijoje<br />

perintys paukščiai pagrinde maitinasi Kuršių mariose, tačiau maţiau nei dešimtadalį maisto<br />

suranda ir Baltijos jūroje (Pūtys, Zarankaitė, 2010). Be perinčių paukščių, vasarą jūros<br />

priekrantėje sutinkami ir dideli neperinčių, daugiausiai nesubrendusių, paukščių būriai.<br />

Ţiemoti pasitraukia piečiau. Baltijos jūroje ties Lietuva sutinkami pavieniai ţiemojantys<br />

individai, nors pastaraisiais metais stebima tendencija, kad vis daugiau didţiųjų kormoranų<br />

pasilieka ţiemoti Lietuvoje.<br />

Sibirinė gaga (Polysticta stelleri). Rečiausia jūrinių ančių rūšis, kurios Baltijos<br />

jūroje yra ţinomos tik trys ţiemavietės. Lietuvoje ţiemoja labai nedideliame priekrantės<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 136

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!