Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Pastaraisiais metais P. minimum yra pastovus, vėlyvos vasaros – rudens, fitoplanktono
komponentas pietinėje Baltijos jūros dalyje, įskaitant ir Lietuvos vandenis (BINLIT
ataskaita 2010; Olenina et al. 2010; neskelbti JTD monitoringo duomenys).
Duomenys apie grundalo rubuiliaus Neogobius melanostomus sugavimus yra tik
iš priekrantės ir šiaurinės Kuršių marių dalies (Ţuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus
neskelbti ţuvų stebėsenos duomenys). Duomenys yra pirminiai, dar apibendrinami ir
skaičiuojami. Remiantis tralinių sugavimų 1998-2011 duomenimis (n>400), ši rūšis
sugaunama nuo 2002 metų. Nėra aptinkama atviroje jūroje ţemiau 15-20 m gylio.
Priekrantėje tinklaičiuose N. melanostomus individai sugaunami tik vasaros- rudens
pradţios laike, vėliau neaktyvūs (E. Bacevičius, pers. comm.). Rūšis yra įrašyta į
invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą (AM 2004-8-16 įsakymas Nr. D1-433).
Jaunos ir vidutinio ilgio ţuvys (80-110 mm) papildė plėšriųjų ţuvų (Baltijos menkių,
ešerių, starkių, otų, builių) maistinį derinį. Neigiamo poveikio ţuvų bendrijai (Kuršių
marios š. d. ir priekrantė) kol kas nestebima. Tačiau yra tik pirminiai biologijos,
mitybos, bei parazitų tyrimų apibendrinimai konferencijose ir keli bendri straipsniai
(Bacevičius 2008; Rakauskas et al. 2008; Bacevičius, Petrėnaitė 2010).Nors Lietuvos
priekrantėje grundalo rubuiliaus paplitimas kol kas laikomas lokaliu, tyrimų rezultatai ir
literatūros analizė leidţia prognozuoti, jo paplitimas ir gausumas didės (nes stebima jų
sugavimų augimo tendencija (Ţuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus neskelbti ţuvų
stebėsenos duomenys)), o ši rūšis potencialiai gali tapti vedančiąja bendrijos rūšimi,
sukelti mitybos tinklų ir netgi visos ekosistemos pokyčius. Dėl buveinių ji gali
konkuruoti su plekšnėmis (Platichthys flesus), gyvagimdėmis vėgelėmis (Zoarces
viviparous). Įrodyta, kad minta ţuvų ikrais (Nichols, 2003; Steinhart, 2004), todėl gali
kelti grėsmę įvairių ţuvų ikrų išgyvenamumui ir Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje
(pavyzdţiui strimelių, neršiančių priekrantėje). Su vietinėmis rūšimis anot Almquist
(2008) grundulai rubuiliai konkuruoja dėl maisto išteklių, nerštaviečių, tačiau yra
maisto objektas plėšrūnams ir sudaro naujus mitybinius ryšius (moliuskai-grundalaiplėšrūnai).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 147