Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
storymei buvo vertintas pagal jo aplinkoje aptinkamas medţiagas, kurių koncentracijos
viršijo vandens kokybės rodiklių vertes (Nuotekų..., 2010) ir netenkino priekrantės
vandenų etaloninių sąlygų (Dėl paviršinių..., 2010). Taršos šaltinio poveikis dugno
nuosėdoms buvo vertinamas pagal jo aplinkos nuosėdose aptinkamas medţiagas, kurių
koncentracijos nuolat viršijo LR normatyviniame dokumente LAND 26A-2002
gruntams nustatytas ribines vertes. Potencialūs taršos šaltiniai, Rusijos D-6 naftos
platforma ir cheminio ginklų laidojimo sąvartynas, kuriems nebuvo naujausių tyrimų –
vertinti pagal ankstesnius duomenis.
Iš taršos šaltinių sklindančių teršalų masto ir krypčių nustatymui Baltijos jūros
vandens storymėje reikalingas atskiras didelis ir sudėtingas mokslinis tiriamasis darbas.
Sklindančių teršalų kryptis buvo vertinta pagal publikacijas apie pagrindines tėkmes bei
nuosėdinės medţiagos skaidos procesus tiriamoje akvatorijoje. Baltijos jūros Lietuvos
akvatorijos kvazistacionarių tėkmių poveikyje vandens teršalai turi tendenciją
didţiausiu intensyvumu sklisti šiaurės kryptimi (Ţaromskis, 1996; Galkus, Jokšas,
1997; Pupienis, 2008). Ties Klaipėdos sąsiauriu ir kiek šiauriau jo pagal vandens
cheminę sudėtį galima identifikuoti šiaurės vakarų-vakarų kryptimi atsišakojančias
generalinės vandens tėkmės atšakas (Galkus, Jokšas 1997). Cheminių ginklų laidojimo
sąvartyno rajone ir į pietus nuo Klaipėdos sąsiaurio ţiočių stebimos ir pietų-pietvakarių
krypčių tėkmės (Ţaromskis, 1996; Pupienis, 2008). Vyraujančios tėkmių kryptys nėra
tapačios skirtinguose vandens horizontuose bei metų bėgyje: pavasarį paviršiniame
sluoksnyje daţniausios pietų krypties tėkmės, tarpiniame ir priedugniniame – šiaurinės
tėkmės; vasarą šiaurės tėkmės vyrauja visoje vandens storymėje, išskyrus termoklinos
sluoksnį (jame vanduo sklinda vakarų kryptimi); rudenį vyrauja šiaurės tėkmės, tačiau
jas daţnai komplikuoja cirkuliaciniai ţiedai ir priešpriešiniai srautai (Pupienis, 2008).
Pagal dugno nuosėdų sudėtį ir nuosėdinės medţiagos sklaidos sedimentacijos proceso
metu bei dugno paviršiumi ypatumus viena vyraujanti nuosėdų sklaidos kryptis nėra
nustatyta. Pietinėje Lietuvos akvatorijos dalyje nuosėdinė medţiaga kiek didesniu
intensyvumu turi tendenciją migruoti Gdansko įdaubos kryptimi (Galkus, Jokšas, 1997).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 154