Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 sektorių (popieriaus, tekstilės, odos, plastmasės, naftos ir t.t.). LOJ gyviems organizmams sukelia genetinius pokyčius, turi kancerogeninių savybių. LOJ įtraukti į prioritetinių pavojingų ir pavojingų medţiagų sąrašus. Baltijos jūros pakrantės vandenyse LOJ kiekiai nedideli ir retai viršija metodo nustatymo ribas (Orlikowska and Schulz-Bull, 2009). Lietuvos akvatorijoje LOJ (tetrachlormetanas, trichlormetanas, 1,2 dichlormetanas, benzenas, perchloretilenas) Baltijos jūros vandenyje paprastai neviršija dujinės chromatografijos metodu nustatytų ribinių verčių (Garnaga...., 2008). 2008-2010 m. tirtose Baltijos jūros monitoringo stotyse (Stotys: 5, 7, 20, 65, 1B) buvo išmatuoti tik 2009 m. dampingo rajone (St. 20) tetrachlormetanas (1,1 µg/l) ir trichlormetanas (18,6 µg/l) bei atviroje jūroje (St. 65) tetrachlormetanas (2,0 µg/l). Aptiktos tetrachlormetano koncentracijos vandenyje nustatytos ribinės vertės (MV-AKS: 10 µg/l) neviršijo, tačiau trichlormetano – buvo beveik 2 kartus daugiau (MV-AKS: 10 µg/l). Visais kitais tyrimo atvejais atskirų lakiųjų organinių koncentracija trejų metų laikotarpiu buvo ţemiau kiekybinio nustatymo vertės. Vertinimas: Atskirų tirtųjų lakiųjų tetrachlormetanas, trichlormetanas, 1,2 dichlormetanas, benzenas ir perchloretilenas) organinių junginių koncentracija jūros vandenyje paprastai būna maţesnė nei metodo nustatymo riba, o tai atitinka etalonines pakrantės vandenų sąlygas, o vandens cheminė būklė yra gera. 2009 m. jūros vandenyje aptikti atskiri LOJ, kuomet vandens cheminė būklė jau tampa bloga (dampingo rajonas) ir netenkina priekrantės vandenų etaloninių sąlygų (atvira jūra, dampingo rajonas), rodo būtinumą toliau vykdyti pastovius šių junginių stebėjimus galimuose jų patekimo į jūrinę aplinką vietose (dampingo rajonas, laivų susitelkimo arealai, upių įtekėjimo vietos ir pan.). Radionuklidai – dirbtinės kilmės radionuklidų į Baltijos jūrą pateko po 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečio pradţioje vykdytų branduolinio ir termobranduolinio ginklo bandymų atmosferoje, su atominės pramonės atliekomis ir dėl 1986 m. Černobilio atominės elektrinės avarijos. Didţiausias Baltijos jūros teršėjas po Černobylio AE avarijos tapo radionuklidas 137 Cs. Kitas ilgaamţis radionuklidas 90 Sr beveik nedalyvavo atmosferinėje pernašoje iš Černobylio. Radionuklido 137 Cs koncentracija paviršiniame vandenyje vidutiniškai išaugo daugiau nei dešimteriopai buvusio radioaktyvaus fono atţvilgiu, kurį suformavo globalinės iškritos. Radioaktyviojo 137 Cs koncentracijos dėl avarijos yra JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 250
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 didţiausios aptiktos apskritai jūrose. Bendras kiekis iš Černobilio 137 Cs į Baltijos jūrą buvo įvertintas 4700 TBq. (Nielsen et al., 1999). Nedidelis Baltijos jūros vandens druskingumas palankus radioaktyviųjų medţiagų kaupimuisi, todėl jų akumuliacijos laipsnis kur kas didesnis nei didelio druskingumo vandenynuose. Įvertinus 2000 m. vidurkines 137 Cs koncentracijas Baltijos jūroje jos sudarė 60 Bq/m3, tuo tarpu 90Sr ji siekė 10 Bq/m3. Tyrimai rodo, kad 2000–2004 m. laikotarpiu pietinėje Baltijoje 137 Cs vidurkinė koncentracija sumaţėjo nuo 59,4 Bq/m 3 iki 45,1 Bq/m3 (Zalewska, Lipska, 2006). 137 Cs ir 90Sr tyrimai Lietuvos priekrantės zonoje pradėti 1971 m. Prof. D.Styro duomenimis iki ČAE vidutinės 137 Cs tūrinio aktyvumo (TA) vertės kito 11–37 Bq/m 3 , o 90Sr 13–46 Bq/m 3 . Nustatyta, kad šių radionuklidų TA kaita susijusi su atmosferos iškritomis, Kuršių marių vandens prietaka, hidrometeorologinėmis sąlygomis. Po Černobilio AE 1986 m. birţelio viduryje paviršiniame mikrosluoksnyje ties Juodkrante 137 Cs TA buvo 6,2x10 4 Bq/m 3 . Nuo 1988 m. dėl 137 Cs pernašos iš labiau uţterštų Baltijos jūros vietų, radionuklido TA išaugo ir priekrantėje, ir visoje Baltijoje. 137 Cs TA vertės Juodkrantėje kito ribose: 85–113 Bq/m, o pietrytinėje dalyje: 76-110 Bq/m 3 . Nuo 1990 m. 137 Cs vidutinės vertės palaipsniui maţėjo, išskyrus 1995, 1999 bei 2002 m. (4-32 pav.). Kaip taisyklė , tokie dideli 137 Cs TA pokyčiai sutapdavo su vėjo krypties, temperatūros bei vandens laidumo pasikeitimais. 2009 m. tyrimų duomenimis Baltijos jūros pakrantėje ties Juodkrane 137 Cs vidutinis TA lygus 42 Bq/m 3 (Morkūnienė et al., 2010). Pastoviai Baltijos jūros vandenyje (Stotys: 6, 6B ir 65) vykdomo <strong>Aplinkos</strong> <strong>apsaugos</strong> agentūros radiologinio monitoringo duomenimis, 2008-2010 m 137 Cs tūrinis aktyvumas buvo nuo 24,9±3,8 Bq/m 3 iki 45,7±5,44 Bq/m 3 , t.y. ţymiai maţesnis nei radiacinės saugos norma (370 Bq/l, HN 73:2001). JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 251
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 249: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?