Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
m. viso buvo perkrauta 31,3 mln. t krovinių, tai yra 12,2 7%. daugiau negu 2009 m..
(antras rezultatas uosto istorijoje). Pagal 2010 m. konteinerių krovos rezultatus
Klaipėdos uostas išlaiko didţiausio konteinerinio uosto pozicijas rytinėje Baltijos uostų
pakrantėje nuo Talino iki Kaliningrado. Klaipėdos uoste pastoviai vykdomi akvatorijos
gilinimo ir valymo darbai, o iškastas gruntas paprastai gramzdinamas Baltijos jūroje
tams skirtoje vietoje.
Kuršių marių vandenys, į kuriuos patenka Nemuno upynu plūstantys organiniai ir
neorganiniai teršalai Klaipėdos sąsiauriu pernešami link jūros. Į sąsiaurį Klaipėdos
uosto ir miesto ūkinės veiklos rezultate patekę teršalai, kartu su Kuršių marių
atplukdytais teršalais, formuoja sąsiaurio vandens bei dugno nuosėdų kokybės rodiklius.
Sąsiaurio vandens storymėje ir dugno nuosėdose aptinkamos teršalų koncentracijos
daţnai viršija leistinas ribines vertes. Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros
zonoje fiksuojamos, palyginus su atvira jūros pakrante, padidintos sunkiųjų metalų,
naftos ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos vandenyje ir lokaliai
besikaupiančiose smulkiagrūdėse dugno nuosėdose (Garnaga et al., 2008; Jokšas et al.,
2003; Stakėnienė at al., 2011). 2008-2009 m. laikotarpių Kuršių marių poveikio zonoje
aptikti viršijantys kokybės normas sunkiųjų metalų (Cu, Cr, Pb, Cd) bei 2009 m. di(2-
etilheksil)ftalato kiekiai vandenyje. Ribines vertes viršijanti As koncentracija 2009 m.
fiksuota šio rajono dugno nuosėdose.
Grunto gramzdinimo vieta jūroje – jūros aplinkos taršos šaltinis.
Gilinant uostą ir valant jame nuolat besikaupiantį dumblą, iškastas uoste gruntas
gramzdinamas jūroje, tokiu būdu patenkančios medţiagos kiekiai jūroje didėja.
Dampingo rajonas yra išsidėstęs maţdaug tarp 44 ir 49 m izobatų. Skandinant iš uosto
iškasamą gruntą, dampingo rajone vyksta dugno deformacijos, formuojasi teigiamos
reljefo formos. Ilgalaikiame grunto gramzdinimo rezultate, dampingo centrinėje dalyje
susiformavo ryški ŠR krypties teigiama reljefo forma iškilusi virš dugno iki 1,5-2 m.
Grunto gramzdinimo poveikio rajonas, kuriame vyksta iš gramzdinimo vietų išnešamos
nuosėdinės medţiagos skaida, yra gerokai uţ paties dampingo kvadrato. Uţ dampingo
rajono reljefo pokyčiai nustatyti apie 10 km² plote, ŠR ir R kryptimi (Klaipėdos ...,
2008-2009). Grunto gramzdinimo metu nuo grunto išpilančio laivo 200-300 metrų
atstumu skendinčių medţiagų koncentracija priedugnyje padidėja 3-10 kartų. Su
vandenyje sklindančia smulkiausia medţiaga, kartu į aplinką patenka Klaipėdos uosto
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 151