Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 4.5. Uţterštumas pavojingomis medţiagomis Baltijos jūrą supa šalys su gerai išvystyta pramone bei intensyviu ţemės ūkiu. Šiose šalyse gyvena apie 85 mln. ţmonių. Apie 40 jų įsikūrę 1–50 km jūros bei jos baseino priekrantės teritorijoje, kurios daugiau nei 50 urbanizuota. Baltijos jūra, palyginti negili, su dideliu upių baseinu ir ribotu ryšiu su vandenynu yra itin jautri teršalams. Baltijos jūros vandens atsinaujina maţdaug kas apie 30 metų, o Šiaurės jūros –2–3 metus. Gana ţemos vandens temperatūros Baltijos jūroje trukdo greitai organinių teršalų degradacijai, sudarydamos prielaidas jų kaupimuisi vandenyje ir patekimui į dugno nuosėdas. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandens kokybę daugiausia lemia Kuršių marių vandens srautai, įtekančių upių vandens kokybė, į jūrą išleidţiamos nuotekos. Į Kuršių marias suteka vanduo iš 75 % Lietuvos teritorijos, nudrenuodamos 5,8 % Baltijos jūros upių baseino. Technogeninė apkrova Lietuvos jūros priekrantėje (Būtingės naftos terminalas, Klaipėdos ir Šventosios uostai) ir pačioje jūroje (laivyba, avarijos, iškasto iš Klaipėdos uosto grunto gramzdinimas) bei kaimyninių valstybių intensyvi ūkinė veikla Kuršių marių baseino teritorijoje (Tilţės, Ragainės celiuliozės fabrikai, Kaliningrado gamyklos), naftos gavyba Lietuvos vandenų pasienyje daro įtaką Lietuvos jūrinei aplinkai. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos <strong>apsaugos</strong> (HELCOM) apibrėţia tikslus, būdus ir tyrimo sritis, susijusias su Baltijos jūros apsauga, įskaitant ir taršą cheminėmis medţiagomis. Tobulėjant ir vystantis technologijoms ir pramonės šakoms šalyse įsisavinama ir naudojama vis daugiau naujų cheminių medţiagų, kurios dėl tam tikrų savo fizikinių-cheminių savybių gali tapti pavojingos aplinkai ir ţmogui. Be anksčiau plačiai tyrinėtų sunkiųjų metalų, pastaraisiais metais plinta naujos kartos, nedideliais kiekiais, bet itin agresyvios, daugiausia organinių junginių pagrindų sukurtos cheminės medţiagos (nonilfenoliai, bromintos degumą maţinančios medţiagos, chlorinti parafinai ir kt.) (COHIBA). Pramonėje, buityje (daţai, valikliai, plastikai ir kt. ) naudojami produktai, turintys savyje tokių cheminių junginių per nuotekų surinkimo sistemas, upes gali pasiekti Baltijos jūrą. Tikimąsi, kad šiuo metu vykdomo projekto (COHIBA) gauti nauji duomenys parodys tokių medţiagų patekimo kelius bei šaltinius. JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 228
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 Pavojingomis laikomos medžiagos, kurios yra toksiškos, patvarios ir pasiţymi bioakumuliacinėmis savybėmis. Be to, kai nustatomi cheminių medţiagų kiekiai veikia imuninę ir hormoninę sistemas, jos vertinamos kaip pavojingos (Hazardous..., 2010). Pavojingos medţiagos daţnai įvardijamos teršalais. Pavojingomis vandens aplinkai apibūdinamos medţiagos, keliančios riziką vandens aplinkai arba per ją - ţmogui. Jos yra priskiriamos šioms grupėms: - patvarios, biologiškai besikaupiančios, toksiškos (PBT); - labai patvarios ir stipriai biologiškai besikaupiančios (lPsB); - neatitinkančios aukščiau paminėtų kriterijų, tačiau keliančios ne maţesnį susirūpinimą (pvz., veikiančios endokrininę sistemą (E), plačiai naudojamos lėtai skylančios medţiagos ir kt.). P patvarios medţiagos patekusios į aplinką: išlieka joje ilgą laiką,·jų koncentracija aplinkoje nuolatos didėja;· pernešamos dideliais atstumais nuo pirminio taršos šaltinio; B kaupiasi dumbliuose ir mikrofituose; per vandenį patenka ir kaupiasi gyvūnų (ţuvų, moliuskų) riebaliniame audinyje ir taip uţteršia ţmogaus vartojamą maistą; randamas maitinančių motinų piene; T – yra toksiškos dumbliams, dafnijoms, ţuvims, ţinduoliams, ţmonėms; gali sukelti mirtį, vėţį; neigiami paveikti negimusį kūdikį, pakenkti vaisingumui, sukelti genetinius pakitimus, paţeisti nervų sistemą, sutrikdyti vidaus organų veiklą ar· sukelti vystymosi sutrikimus. E - gali sukelti lyčių pasikeitimą (vyriškosios virtimą moteriškąją ir atvirkščiai);· gali paţeisti ţmogaus imuninę sistemą. HELCOM rekomendacija 19/5 apibrėţiama, kad būtina vengti į sąrašą įtrauktų pavojingų medţiagų bei sumaţinti jų išmetimus siekiant, kad jų koncentracija aplinkoje taptų artima natūraliam lygiui. Šį tikslą siekiama įgyvendinti iki 2021 m. 2007 HELCOM sukūrė specialią priemonę – Baltijos jūros veiksmų planą (BJVP). Taip siekiama uţtikrinti, kad bus imtasi visų galimų priemonių tam, kad sumaţėtų Baltijos jūros tarša ir būtų panaikinta jūrinei aplinkai jau padaryta ţala. HELCOM konvencija neįpareigoja ją pasirašiusių šalių, tačiau pateikia rekomendacijas, kaip kontroliuoti pavojingų medţiagų išmetimus ir įgyvendinti Baltijos jūros <strong>apsaugos</strong> tikslus. Lietuva ratifi kavo Helsinkio konvenciją 1997 m. vasario 25 d. Europos Bendrija, siekdama uţkirsti kelią vandenų taršai pavojingomis medţiagomis išleido Tarybos direktyvą 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidţiamų JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 229
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 227: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?