Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011<br />
Stinta<br />
Osmerus<br />
eperlanus<br />
Tai pati gausiausia praeivė ţuvis Baltijos<br />
jūros priekrantėje. Baltijos priekrantėje jų<br />
sugavimai pastaraisiais metais daţniausiai<br />
siekia 100-200 t. Kuršių mariose ir Nemuno<br />
deltoje suţvejojamų stintų laimikiai labai<br />
svyruoja dėl šių ţuvų populiacijos gausumo<br />
svyravimų. Pvz., 2004 m. jūroje buvo<br />
suţvejota 217,54 t stintų, tuo tarpu mariose<br />
ir Nemune – tik 52,262 t. 2005 m. jūroje jų<br />
laimikiai siekė 165,282 t, mariose kartu su<br />
Nemuno delta registruoti taip pat dideli<br />
laimikiai – 205,999 t. Stintų ištekliai Baltijos<br />
priekrantėje siekia 1,5-1,7 tūkst. tonų. Vis<br />
tik, dėl intensyvios ţvejybos priekrantėje bei<br />
Nemuno deltoje pagal daugiamečius<br />
duomenis stintų lervučių, jauniklių ir<br />
subrendusių stintų gausumas turi tam tikrą<br />
maţėjimo tendenciją<br />
Paplitusios Europos pakrantėse nuo<br />
Biskajos įlankos iki Pečioros, Šiaurės,<br />
Baltijos jūrų ir Volgos aukštupio<br />
baseinuose. Stintų jaunikliai - viena iš<br />
daţniausiai sutinkamų ţuvų rūšių jūros<br />
priekrantėje. Baltijos jūros priekrantės<br />
šiaurinėje dalyje ties Monciškėmis ir<br />
Būtinge rugpjūčio mėn. kasmet paprastai<br />
registruojamas labai didelis stintų<br />
šiųmetukų gausumas. Baltijos jūroje<br />
stintos laikosi ne tik priekrantėje, bet ir<br />
kur kas didesniuose iki 60-80 m gyliuose<br />
Uţauga iki 25-30 cm (retai<br />
daugiau) ir 60-80 g, kartais<br />
150-170 g; dominuoja 3-5<br />
metų amţiaus, 15-22 cm ilgio<br />
ir 30-50 g svorio ţuvys.<br />
Subręsta 2-3 m., kai ilgis 7-20<br />
cm, svoris 4-40 g. Gyvena iki<br />
7-9 m.<br />
Europinis<br />
ungurys<br />
Anguilla anguilla<br />
Baltijos jūros priekrantėje 1995-2007<br />
ungurių buvo sugaunama vidutiniškai tik<br />
180 kg per metus, pastaraisiais metais<br />
statistikoje registruojama tik po kelis<br />
kilogramus. Tokie maţi laimikiai sąlygoti<br />
nedidelių, nuolat maţėjančių išteklių<br />
priekrantėje. Kur kas didesni laimikiai<br />
registruojami vidaus vandenyse bei Kuršių<br />
mariose<br />
Gyvena Europos gėluose ir apysūriuose<br />
vandenyse, katadrominės ţuvys. Lietuvos<br />
vidaus vandenyse unguriai yra įţuvinti, o<br />
Kuršių mariose ir Baltijos jūros<br />
priekrantėje atitinkamai apie 80% ir 98%<br />
ungurių yra atmigravę natūraliai, o 20% ir<br />
2% įţuvinti. Mariose ir priekrantėje<br />
išimtinai dominuoja patelės, eţeruose<br />
sutinkami ir patinai<br />
Uţauga iki 1,2-1,4 m ir iki 4-<br />
5 kg, išimtiniais atvejais net<br />
iki 1,5 m ir 10 kg, daţniausiai<br />
sugaunami 0,5-1 kg.<br />
Geltonųjų ungurių (patelių)<br />
amţius Kuršių mariose ir<br />
Baltijos jūroje atitinkamai yra<br />
8-16 (vid. 11) ir 6-15 (vid.<br />
10,8) metų. Subręsta, kai<br />
vidutinis ilgis siekia 40<br />
(patinų) – 65 (patelių) cm.<br />
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 122
Change language