Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
7.2. Klimato kaitos poveikis nevietinėms rūšims
Baltijos jūros Lietuvos vandenyse neseniai buvo pastebėtos naujos šiam regionui
titnagdumblių Cerataulina pelagica (P.T. Cleve) HENDEY, Chaetoceros cf. brevis
Schütt, kuris vėliau, atsirandant šios rūšies sporoms, buvo apibūdintas kaip Chaetoceros
lorenzianus Grunow, ir Dactyliosolen fragilissimus (BERGON) HASLE rūšys. Šie
titnagdumbliai iki šiol buvo ţinomi tik iš vakarinės jūros dalies (Kategato bei
Orezundo), kur vandens druskingumas viršija 10 ‰; šiauriniuose bei rytiniuose Baltijos
rajonuose šios rūšys dar nebuvo pastebėtos.
Baltijos jūros Lietuvos vandenyse šios rūšys buvo pastebėtos pirmą kartą 2005
m. ir nuo to laiko pakankamai reguliariai aptinkamos rudeniniame fitoplanktone
(Olenina et al., 2010). Jų masinis vystymasis (iki 0,5 mln.ląst./l, 33 % nuo viso
fitoplanktono gausumo) visoje Lietuvos akvatorijoje buvo pastebėtas esant vandens
temperatūrai 9.0-10.8 ºC bei druskingumui - 6.27-7.26 ‰. Suminė biomasė siekė 3,8
mg/l (iki 82% nuo bendros biomasės) (Olenina, Kownacka 2010).
Šių rūšių atsiradimas Lietuvos priekrantėje labiausiai sietinas su gamtiniais
veiksniais (druskingo vandens įtekėjimais), negu su antropogeniniais vektoriais (pvz.
introdukcija su laivų balastiniais vandenimis), tačiau tas faktas, kad rūšys įsikūrė
Lietuvos vandenyse gali reikšti, kad aplinkos sąlygos rytinėje Baltijoje pasikeitė ir tapo
palankesnės sūriavandenėms rūšims (BINLIT ataskaita 2010; Olenina, Kownacka
2010).
Yra pastebėta ir kitų ilgalaikės jūros aplinkos sąlygų kaitos poţymių: padaţnėję
melsvabakterių ir diatominių dumblių ţydėjimai, svetimkraščių termofilinių dumblių
atplitimas iš Šiaurės jūros į Kategatą ir Beltų sąsiaurius (pvz., Gyrodinium cf. aureolum,
Alexandrium minutum ir Gymnodinium catenatum) (Dippner et al. 2008).
Prognozuojami vandens druskingumo pokyčiai greičiausiai turės įtakos šių bei kitų
nevietinių rūšių paplitimui ir pasiskirstymui Baltijos jūroje.
Dėl ypatingų ekologinių bruoţų ir evoliucinės istorijos, Baltijos jūra daţniau yra
svetimkraščių rūšių „gavėjas“, nei „donoras“. Šios rūšis atplinta tiek iš gretimų vidaus
vandenų ekosistemų, tiek iš kaimyninių jūrų ir netgi tolimų vandenynų pakrančių.
Pastaruoju metu Baltijos jūroje atsiranda vis daugiau organizmų, natūraliai paplitusių
šilto klimato kraštuose (Leppäkoski, Olenin 2001). Šiuo metu Lietuvos Baltijos jūros
akvatorijoje yra įsikūrusios tik dvi tokios rūšys: ţuvų parazitas nematodas Anguillicola
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 340