13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

skaičiaus maţėjimą Baltijos jūros ţuvų bendrijose. Ar jūrinių rūšių produkcijos bei<br />

biomasės maţėjimą kompensuos gėlavandenių ţuvų biomasės didėjimas, nėra aišku,<br />

kadangi dabar sudėtinga įvertinti rūšių tarpusavio santykių, mitybinio tinklo pokyčius,<br />

galimas adaptacijas bei kitus veiksnius.<br />

Klimato kaitos poveikis paukščiams. Jūros paukščiai yra šiltakraujai, sąlyginai<br />

atsparūs aplinkos sąlygoms gyvūnai, o ilgalaikiai vandens temperatūros pokyčiai yra<br />

palyginus nedideli, lyginant su sezoniniais svyravimais, todėl tikėtina, kad ilgalaikis oro<br />

ir vandens temperatūros kitimas neturės stipraus tiesioginio poveikio jūros paukščiams.<br />

Tačiau jūros paukščiai yra tiesiogiai priklausomi nuo maisto šaltinių (ţuvų, moliuskų,<br />

kitų bentosinių organizmų), todėl pokyčiai pastarųjų bendrijose, nulemti klimato kaitos,<br />

gali ţenkliai netiesiogiai įtakoti jūros paukščių populiacijas. Kita vertus, ir tiesioginiai<br />

poveikiai, susiję su oro ir vandens temperatūros pokyčiais, pvz. ledo dangos susidarymo<br />

terminų pokyčiai bei ledo dangos ploto pokyčiai gali smarkiai įtakoti ţiemojančių jūros<br />

paukščių pasiskirstymą ir gausumą skirtingose Baltijos jūros regiono vietose.<br />

Su klimato kaita susiję veiksniai, galintys įtakoti jūros paukščių populiacijas:<br />

vandens ir oro temperatūra, jūros druskingumas, vėjai (kryptis ir greitis), krituliai ir<br />

audros. Galimas jūros paukščių populiacijų atsakas į ilgalaikius minėtų veiksnių<br />

pokyčius yra perėjimo arealų poslinkiai, ţiemaviečių ir migracinių sankaupų vietų<br />

poslinkiai, migracijos kelių pokyčiai, polinkio migruoti pokyčiai, perėjimo sėkmingumo<br />

pokyčiai, mirtingumo/išgyvenamumo pokyčiai, populiacijos gausumo pokyčiai,<br />

fenologiniai– migracijos ir perėjimo terminų pokyčiai.<br />

Kalbant apie ilgalaikių klimato pokyčių sąlygotus jūros paukščių arealų<br />

poslinkius, tikėtina, kad pirmiausiai ši kaita atsispindės ţiemaviečių bei migracinių<br />

sankaupų vietų pokyčiuose, o perėjimo arealo poslinkiai bus maţiau ţenklūs (ICES,<br />

2009). Be to, būdami labai prieraišūs prie savo lizdaviečių, jūros paukščiai tikėtinai<br />

lengviau įsisavins perėjimui naujas teritorijas jaunų, pradedančių perėti paukščių<br />

sąskaita, nei įsitvirtinę subrendę paukščiai apleis savo senąsias lizdavietes (ICES, 2009).<br />

Lietuvos pajūryje perinčių ar perėjimo laikotarpiu sutinkamų jūros paukščių<br />

įvairovė nėra didelė. Vienintelė pajūryje gausiai perinti jūrinių paukščių rūšis – didysis<br />

kormoranas. Nuo pastarojo šimtmečio vidurio ši rūšis išplito ir pagausėjo visame<br />

Baltijos jūros regione. Lietuvos pajūryje, Kuršių nerijoje, įsikūrusi didţiausia kolonija<br />

šalyje, kurioje peri apie 3000 porų didţiųjų kormoranų. Tačiau toks staigus šios rūšies<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 336

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!