13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

4.8.3. Atrankinė rūšių, įskaitant atsitiktinai pagaunamas rūšis gavyba<br />

Visoms ţuvų grupėms registruotas ţymus nuolatinis poveikis. Lietuvos ţvejai<br />

veiklą vykdo Baltijos jūros priekrantėje bei atviroje jūroje. Ţvejyba priekrantėje sudaro<br />

palyginti nedidelę dalį. Pvz., 2006 - 2007 m. priekrantėje suţvejota 2,5-1,2 proc.<br />

Lietuvos ţvejų Baltijos jūroje sugautų ţuvų. Svarbiausios Baltijos jūros atviros dalies<br />

verslinės ţuvys – menkės, strimelės, brėtlingiai, lašišos, plekšnės, o priekrantės –<br />

menkės, stintos, strimelės, otai, plekšnės. Pastaraisiais metais Lietuvos ţvejai Baltijos<br />

jūroje sugavo nuo 15,8 tūkst. t (2006 m.) iki 26,8 tūkst. t (2009 m.) ţuvų. 2010 m.<br />

laimikiai sumaţėjo – pagauta 15,5 tūkst t. Pagrindinę ţvejybos laimikio Baltijos jūroje<br />

dalį sudarė: 19 514 t Baltijos šprotų, 3722 t strimelių, 2 818 t menkių ir 498 t plekšnių.<br />

Neţiūrint ţvejybos laivyno maţėjimo, susijusio su kompensacijų gavimu uţ ţvejybos<br />

verslo nutraukimą ir laivų supjaustymą, Lietuvai skirtos kvotos išnaudojamos gerai,<br />

laimikiai nemaţėja, tad poveikis pagrindinėm verslinėm ţuvim išlieka panašus.<br />

Rekreacinės ţvejybos poveikis – nuolatinis ir didėjantis. Stebimas rekreacinės<br />

ţvejybos nuolatinis populiarėjimas ir intensyvėjimas Baltijos jūros priekrantės<br />

vandenyse. Pagrindinė rekreacinės ţvejybos veikiama rūšis – menkė.<br />

Daugumoje Baltijos šalių nėra tikslių duomenų apie netikslinės priegaudos<br />

mastą vykdant komercinę ir rekreacinę ţvejybą. Apytiksliai apskaičiuota, kad<br />

daugiausia išmetimų Baltijos jūroje įvykdo Lenkija (21%), Danija (19%), Suomija<br />

(15%) ir Švedija (14%) (Zeller et al., 2011). Manoma, kad šprotų išmetimai (angl.<br />

discards) nėra dideli, kadangi maţiausi ir menkaverčiai individai gali būti panaudojami<br />

kitų ţuvų ar gyvūnų pašaro gamybai. Vis dėlto didţiuliai jaunų maţų šprotų kiekiai yra<br />

išmetami, kuomet ţvejyba yra tiesiogiai nukreipta į ţmogaus maistui naudojamų<br />

produktų rinką. 2010 m. 25-32 pakvadračiuose menkių išmetimai, manoma, siekė<br />

maţiausiai 6% (viso sugauto menkių svorio). Vis dėlto dar labai trūksta duomenų apie<br />

įvairių ţuvų rūšių išmetimų kiekius, netikslinės priegaudos mastą ir jos poveikį<br />

bioįvairovei bei verslinių ţuvų ištekliams.<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 286

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!