Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Fitoplanktono rūšių pasiskirstymas Baltijos jūros Lietuvos zonoje nėra
homogeniškas ir keičiasi kaip laike, taip ir erdvėje (II.6 ir II.7 priedai). Remiantis turimais
valstybinio monitoringo duomenimis buvo nustatyta, kad skirtingais sezonais, pagal
fitoplanktono struktūrą bei kiekybines fitoplanktono charakteristikas, galima išskirti 4
Lietuvos zonos rajonus, kurie apima stebėsenos vietas su panašiais sezoniniais
fitoplanktono kompleksais (Olenina 1997, 2004). Ţiemos metu visuose išskirtuose
rajonuose fitoplanktone dominuoja titnagdumblių (DIATOMOPHYCEAE) klasei priklausančios
rūšys, nors smėlėtos priekrantės vandenyse bei atviros jūros rajonuose taip pat didelę
reikšmę fitoplanktono komplekse turi šarvadumblių (DINOPHYCEAE) klasės rūšys (3-14
lent.). Pavasarį daţniausiai vyrauja šarvadumblių/titnagdumblių kompleksai. Vasarą -
intensyviai vystosi melsvadumblių (CYANOPHYCEAE) planktoninės rūšys, tarp jų didelę
reikšmę bendrijoje turi atmosferinį azotą fiksuojančios cianobakterijos. Vasariniame
fitoplanktone taip pat daţnai vyrauja šiltam vandeniui būdingos titnagdumblių rūšys.
Rudens fitoplanktone vėl didėja titnaginių mikrodumblių reikšmė (Olenina, Kavolytė 1997,
3-14 lent.). Fitoplanktono bendrijų gausumo ir biomasės lygis išskirtuose rajonuose yra
parodytas 3-14 lentelėje. Didţiausios fitoplanktono koncentracijos visais sezonais yra
stebimos Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonoje. Taip pat šiam rajonui yra
būdinga specifinė planktoninių mikrodumblių bendrija: čia daţnai vyrauja rūšys intensyviai
besivystančios atitinkamais sezonais Kuršių mariose. Kaip ir akmenuotos priekrantės
rajonas, Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona pasiţymi ir didesne rūšine
įvairove (3-14 lentelėje).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 97