Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
nekiekybiniais metodais (t.y. kabliu) bei pagal paskutinius tyrimų rezultatus (nuo 2000 m.)
jų nebuvo rasta priekrantėje naudojant povandeninius tyrimo metodus, todėl tikėtina, kad
šie augalai yra atnešami srovių iš kitų Baltijos vietų arba šios bendrijos nėra stabilios.
Bendrai makrofitobentoso rūšinė sudėtis, augimvietės ir bendrijos Lietuvos
priekrantėje yra maţai tyrinėtos, todėl dabartinis jų išskyrimas yra abejotinas bei reikalauja
pakartotinų ir detalesnių tyrimų. Daugiausia dėmesio (nuo 1950 m. vidurio) buvo skirta
raudondumblio šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux
išteklių tyrimams dėl šios rūšies komercinės svarbos (Kireeva, 1960 a,b; Blinova ir
Tolstikova, 1972).
Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) pasiskirstymas ir
ištekliai. Šakotasis banguolis yra vienintelis buveines formuojantis daugiametis
makrodumblis PR Baltijoje (Olenin ir kt., 1996; Bučas ir kt., 2007). Tankūs šio
raudondumblio sąţalynai yra ţinomi kaip natūralus nerštaviečių substratas Baltijos silkei
(Clupea harengus membras L.) (Maksimov ir kt., 1996) ir antrinis substratas siūliniams
makrodumbliams bei dvigeldţiams moliuskams (Mytilus edulis) (L.Blinova ir Tolstikova,
1972).
Šakotojo banguolio augimvietės registruotos 1–16 m gylyje (Bučas, 2009).
Raudondumblio gausumas tyrimų rajone svyravo nuo pavienio ar kelių gniuţulų (< 10 %
padengimas) iki tankių sąţalynų (100 % padengimas). Vidutinė rūšies biomasė
povandeniniame šlaite santykinai stipriai koreliuoja (r S = 0,76; p< 0,05) su padengimu.
Šakotojo banguolio augimvietės mikroploteliuose (10 cm 2 –100 m 2 ) štorminių vėjų
daţnis ir aplinkinių dugno sedimentų judrumas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką
raudondumblio pasiskirstymui, o šių veiksnių intensyvumas priklauso nuo gylio ir substrato
tipo (Bučas, 2009). Šakotojo banguolio augimviečių pasiskirstymui Lietuvos priekrantėje
pirmiausia daro įtaką tinkamo substrato pasiskirstymas ir gylis (lemiantis apšvietimo
sąlygas), kurie riboja rūšies augimvietės plotą. Kiti pagal svarbą veiksniai yra Kuršių marių
vandenų sklaida priekrantėje ir nuo dugno morfologijos priklausantis bangų poveikis.
Šakotojo banguolio augimvietė Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje tęsiasi apie 26 km
išilgai ţemyninio kranto (Bučas, 2009). Modeliu įvertintas rūšies augimvietės plotas dengia
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 115