Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 Vertinimas: Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje paplitusiose stambiagrūdėse dugno nuosėdose sunkiųjų metalų (Cu, Pb, Zn, Ni, Cr, Cd, Ni) koncentracija paprastai neviršija ţemiausiai (I) uţterštumo klasei nustatytų ribinių verčių, išskyrus grunto gramzdinimo vietą jūroje. Supiltiniame technogeniniame grunte (morenoje) sunkiųjų metalų koncentracija (Cu, Cr, Pb, Ni, Zn) daţnai būna didesnė nei ribinės I uţterštumo klasės vertės ir tokių savybių gruntas jau priskiriamas II uţterštumo klasei. Gyvsidabrio koncentracija jūros rajono dugno nuosėdose: tiek 1998-2006, tiek 2007-2009 m,. buvo maţesnė nei švariausiai (I) gruntų uţterštumo klasei nustatyta ribinė vertė (0,1 mg/kg; LAND 46A-2002) (Priedas II.26). Arsenas – vienas iš daugelio mikroelementų natūraliai egzistuojančių aplinkoje ir dalyvaujančių biogeocheminiame cikle. Paprastai arseno koncentracijos aplinkoje yra labai maţos. Arseno junginiai nuo seno maţomis dozėmis vartojami medicinoje, ţemės ūkyje kaip insekticidai, kaip medienos impregnatorius įvairiose pramonės srityse. Nuo 2003 m. Lietuvoje, remiantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva 2003/2/EB dėl arseno tiekimo rinkai ir naudojimo apribojimo, LR normatyviniu dokumentu (HN 36:2002 „Draudţiamos ir ribojamos medţiagos") uţdraudė naudoti medţiagas ir preparatus, kurių sudėtyje yra arseno junginių praktiškai visose ūkio veiklose. Bet kokia anomali situacija arseno atţvilgiu bylotų apie nenatūralų šios medţiagos patekimą į aplinką. Technogeninio arseno patekimas į jūrinę aplinką galimas iš cheminio ginklų laidojimo rajonų, nes jis yra cheminio ginklo medţiagų sudėtyje, tokių kaip luizitas, klarkas I, II ir kitos. Skirtingai nei kitos cheminio ginklo sudėtyje esančios medţiagos, As gali akumuliuotis dugno nuosėdose. Vienas iš cheminio ginklo laidojimo rajonų yra uţ 70 jūrmylių į vakarus nuo Lietuvos krantų (beveik 130 km nuo Klaipėdos) Gotlando įdauboje apie 80–130 m gylyje, kur guli maţdaug 2 tūkst. tonų cheminių ginklų, kurių sudėtyje yra apie 1 tūkst. tonų aktyviosios medţiagos. Aviacinės bombos, artilerijos sviediniai buvo išmėtyti 1200 km 2 plote, iš kurio maţiau kaip dešimtadalis priklauso Lietuvos ekonominei zonai. Šis sąvartyno plotas gali būti dar labiau išplitęs, kadangi dėţės ir konteineriai buvo skandinami laivams plaukiant arba jiems dreifuojant. 2003 m., mokslinės-tiriamosios ekspedicijos duomenimis Lietuvos ekonominės zonos vakarinėje dalyje nuskandinto cheminio ginklo medţiagų, savo sudėtyje turinčių arseno, pasklidimas aplinkoje yra nepastebimas arba minimalus ir eliminuojamas savaiminio aplinkos komponentų JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 242
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 apsivalymo procesų metu. Didesnės arseno koncentracijos nustatytos dugno nuosėdų cheminio ginklo nuskandinimo rajone Lietuvos ekonominėje zonoje palyginti su kitais rajonais. Arseno koncentracija dugno nuosėdose svyravo nuo 1,1 iki 19,0 mg/kg, o padidėjusios arseno koncentracijos (vidutinė koncentracija – 9,7 mg/kg) aptiktos cheminio ginklo nuskandinimo rajone (Garnaga, 2011). 2007-2008 m. tarptautinių tyrimų metų, analizuojant galimą ginklų sąvartyno poveikį jūros aplinkai buvo tiriamas Baltijos jūros rajonas prie Bornholmo salos (Katkova, 2010). Tyrimai parodė, kad ginklų sąvartyno areale paviršiniame vandens sluoksnyje, neorganinio As junginių koncentracija buvo maţesnė nei 0,5 μg/ l, priedugnyje – (70- 97 m. gylyje) 2-3 kartus (vidutiniškai sudarydama 0,68 μg/l), o nuosėdų poriniuose tirpaluose – 10 kartų didesnė nei paviršiuje. Priedugniniame vandens sluoksnyje uţ tiesioginio ginklo sąvartyno gramzdinimo arealo As koncentracija buvo 0,55 μg/ l. 2009 m. Baltijos jūros monitoringo duomenimis, As koncentracija dugno nuosėdose kito 0,33–3,9 ribose. Maksimali As reikšmė Kuršių marių srautų poveikio zonoje (4-23 pav.) 1,3 kartus viršijo švariausiai (I) gruntų uţterštumo klasei nustatytą ribinę vertę (3 mg/kg; LAND 46A-2002). Klaipėdos uosto monitoringo duomenimis (Klaipėdos..., 2007-2009) stambiagrūdėse dugno nuosėdose As koncentracija buvo 1-4 mg/kg ir Danės ţiotyse bei uosto rytinėje priekrantėje neţymiai viršijo nustatytą švariausiai (I) grunto klasei ribinę (3 mg/kg) vertę (LAND 46A-2002). Uosto smulkiagrūdėse dugno nuosėdose didţiausia As koncentracija buvo 7 mg/kg ir visais tyrimo atvejais neviršijo dumblams nustatytos ribinės vertės (10 mg/kg). Vertinimas: Palaidoto cheminio ginklo rajonuose tyrimų rezultatai rodo padidėjusias As koncentracijas vandens priedugnyje, porinuose tirpaluose ir dugno nuosėdose. Druskingiausias vanduo gali skatinti palaidoto cheminio ginklo metalo koroziją, o ţema temperatūra, atvirkščiai (4-6˚C) – nepalanki cheminių medţiagų reakcijoms, tirpimui ir korozijai. Palaidoto cheminio ginklo kapinynų akvatorijose jūroje reikalingi papildomi tyrimai, norint įvertinti galimą As bei kitų teršalų galimą sklaidą ir poveikį jūrinei aplinkai. Aptinkami viršijantys ribines vertes As kiekiai Klaipėdos uosto ir Kuršių marių vandenų poveikio zonos dugno nuosėdose rodo galimą dar vieną šios pavojingos medţiagos taršos šaltinį ir būtinus tolimesnius minėtų akvatorijų tyrimus. JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 243
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 241: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?