Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Daugiamečiai tyrimai rodo (Garnaga et al, 2008), kad Hg vertės Baltijos jūros Lietuvos
akvatorijos vandenyse turi maţėjimo tendenciją. Baltijos jūros monitoringo
duomenimis, 1998–2010 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracija Baltijos jūros
vandenyse neviršijo metinio vidurkio vertės – aplinkos kokybės standarto (MV-AKS,
Hg: 0,05 µg/l; Nuotekų..., 2010). Nuo 2005 metų vidutinės gyvsidabrio koncentracijos
vandenyje metodo nustatymo ribų neviršija (4-21 pav.).
Pastaraisiais 2008–2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos stebėjimo stotyse
vidurkinės metinės sunkiųjų metalų Cd, Cu, Zn, Ni, Cr, Pb koncentracijos neviršijo
aplinkos kokybės standartų (MV-AKS: Cd – 0,25 µg/l, DLK: Cu – 10 µg/l; DLK: Zn –
100 µg/l; MV-AKS: Ni – 20 µg/l; MV-AKS: Pb – 7,2 µg/l; DLK: Cr – 10 µg/l). 2010
m. Baltijos jūros stebėjimo stočių tyrimų tinklas buvo nepilnas, todėl korektiškam
duomenų palyginimui ir vertinimui buvo naudoti 2008–2009 m. tyrimų rezultatai.
KVJUD monitoringo duomenys į bendrą 2008–2009 m. duomenų eilę neįtraukti dėl
mėginių paėmimo laikotarpių ir tyrimų metodinių skirtumų. Jei metų laikotarpyje toje
pačioje tyrimo vietoje lygiai arba daugiau 75 % išmatuotų tiriamų elementų
koncentracija vandenyje buvo maţesnės nei kiekybinio įvertinimo riba, tokios
akvatorijos atitinkamo metalo metinė vidurkinė vertė buvo vertinama kaip maţesnė uţ
metodo nustatymo ribą. 2008–2009 m. Zn ir Hg vidurkinės metinės vertės Baltijos jūros
Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, šiaurinėje (į šiaurę nuo Klaipėdos) ir pietinėje (į
pietūs nuo Klaipėdos) pakrančių vandenyse bei atviroje jūroje buvo maţesnės nei jų
kiekybinio įvertinimo riba, atitinkamai