13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

Vertinant didelių ţuvryjų ţuvų gausumą ir jų biomasės dalį bendrijoje būtina<br />

atsiţvelgti į tai, kad hidrologinės ţiemos – pavasario laike neršiančios menkės būna<br />

atsitraukusios į nerštavietės Bornholmo-Gotlando duburio raj., ir didesnėje LEZ dalyje<br />

39-79 m gyliuose vyrauja silkiaţuvių (strimelių (Clupea harengus L.)- brėtlingių<br />

(Sprattus sprattus L.)) priešnerštinės ir nerštinės santalkos. Hidrologinės vasarosrudens<br />

laike bendrijos branduolyje įsivyrauja menkiaţuvės-plekšniaţuvės, kiek maţiau<br />

silkiaţuvių. Šiuo metu laiku daţniau sugaunama didesnių nei 38 cm ilgio menkių,<br />

vidutiniškai jos sudaro 20% visos bendrijos biomasės, vertinant pagal Cobra- 125 ir TV-<br />

3 tralinius poėmius (Bacevičius, 2010 ataskaita). Pastarųjų septynių metų laikotarpiu<br />

verslinio dydţio menkių dalis nuosekliai didėjo. Daugiametis vidurkis siekė 25%. Tai<br />

įtakojo pastaraisiais metais atsigaunanti pietryčių Baltijos menkių banda (ICES, 2010;<br />

Cardinale, 2011).<br />

Atviroje Baltijos jūroje menkė yra pagrindinė (kertinė/ raktinė) ţuvų rūšis, kuri<br />

funkciškai tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su didţiąja palyginti nesudėtingos bendrijos<br />

dalimi (Link ir kt., 2009). Pietryčių Baltijos menkės populiacijos sumaţėjimas dėl<br />

didelio išgaudymo bei sutrikdyto XX a. 9-10 dešimt. išteklių atsikūrimo, dėl santykinai<br />

sumaţėjusio druskingumo ir išplitusių deguonies stygiaus plotų nerštavietėse, ţenkliai<br />

paveikė visas mitybos grandis iki pirminių producentų (Casini ir kt., 2008). XX a. 9-<br />

ame dešimtmetyje sumaţėjus Baltijos menkių ištekliams, išaugo strimelių ir brėtlingių<br />

būriai. Tai savo ruoţtu sumaţino zooplanktono gausumą ir tokiu būdu netiesiogiai<br />

įtakojo kasmetinį fitoplanktono gausumo padidėjimą („jūros ţydėjimą“). Toks<br />

daugiatrofinis (kelių pakopų) kaskadų efektas gamtoje stebimas gana retai. Baltijos<br />

jūroje pasireiškia dėl to, kad bendrijos rūšinė įvairovė yra nedidelė (Casini ir kt., 2008).<br />

Nuo 2006 m. Menkių bandos būklė atsikuria, 2010-2011 m. nerštinės bandos lygis<br />

pasiekė 1960 m. lygį. Stebimas santykinis brėtlingių bandos maţėjimas pietryčių<br />

Baltijoje (Cardinale et. all, 2011; ICES, 2010).<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 164

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!