13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

Nors yra pripaţįstama, kad bendras azotas iš sutelktųjų taršos šaltinių<br />

patenkančių tiesiai į marias yra svarbus balansui , jo tiesioginio įvertinimo nėra.<br />

Vertinant azoto apkrovą pagal Klaipėdos miesto gyventojų skaičių (skaičiuojant<br />

vidutiniškai vienam gyventojui N apkrova 3,3 kg/metus pagal Meybeck et al, 1989) ,<br />

darant prielaidą, kad visos šios atliekos nėra valomos, gauname apie 680 tonų bendrojo<br />

N /metus. Be abejo tai yra pervertinimas, bet čia nėra įvertintos kitos gyvenvietės ir<br />

pramoninės nuotekos. Tačiau vis tiek šis kiekis yra santykinai maţas, palyginti su<br />

upių nuotėkių ir kitais šaltiniais.<br />

4-37 Paveikslas Bendrojo azoto biudţetas, 10 9 mol/metus (Modifikuotas, pagal Swaney, 1998)<br />

Atmosferinių kritulių azotas gali būti įvertintas pagal kritulių kiekį Vakarų<br />

Lietuvoje. NO 3 ir NH 4 atmosferinėse krituliuose vidutiniškai sudarė 4,8 ir 6,9 kg<br />

N/ha/metus 1981-1990 arba 1850 tonų/metus visam Kuršių marių plotui.<br />

Tokiu būdu atmosferos apkrova į Kuršių marias, yra santykinai maţa palyginti su<br />

upių nuotėkiu, tačiau jį yra reikšmingą vertinant neorganines azoto formas (kurios yra<br />

lengvai prieinamos fitoplanktonui). Dauguma azoto atnešamo su upių nuotėkiu (t.y.<br />

85-90%) sudaro organinės formos, kurios yra sunkiau prieinamos (paveikslas 4-38)<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 269

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!