13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

7.4. Klimato kaitos poveikis jūriniams mitybos tinklams<br />

Klimato kaita t.y. kylanti temperatūra, maţėjantis druskingumas daugiau maţiau<br />

paveiks visus mitybinio tinklo komponentus nuo bakterijų iki jūros paukščių ir<br />

ţinduolių. Fizinių parametrų ir kai kurių ekosistemos funkcijų (pirminės produkcijos<br />

didėjimas, ankstesnis pavasarinis vandens ţydėjimas) pasikeitimų prognozės yra<br />

ganėtinai patikimos. Tuo tarpu klimato kaitos poveikio mitybos tinklams ir bendrijų<br />

struktūrai prognozės išlieka maţiau aiškios (BACC, 2008).<br />

Kai kurių pagrindinių mitybinio tinklo komponentų funkcijų atsakas į kylančią<br />

vandens temperatūrą bei maţėjantį druskingumą (BACC, 2008).<br />

Zooplanktonas. Temperatūros pokyčiai svarbesni paviršinei zooplanktono<br />

bendrijai t.y. smulkesniems vėţiagyviams, verpetėms ir šakotaūsiams, tuo tarpu<br />

neritinėms giliau besilaikančioms rūšims Pseudocalanus acuspes (ir greičiausiai<br />

Temora) didesnį efektą turės druskingumo pokyčiai. Tokiu būdu, vasarą, dėl didėjančių<br />

aukštų temperatūrų bei stabilaus vandens su maţu druskingumu periodų, pelaginėje<br />

mitybos grandinėje svarbiausią vietą uţims smulkus mezozooplanktonas, šakotaūsiai,<br />

verpetės bei Acartia spp. bei galimai pagausės jais mintančių medūzų. Tuo tarpu<br />

planktofagės ţuvys bretlingis ir strimėlė, bei menkių jaunikliai preferenciją teikia<br />

neritiniams irklakojams Pseudocalanus bei Temora, sukaupiantiems didesnius kiekius<br />

energijos. Dėl to sumaţėjęs druskingumas pablogins kertinių silkinių ţuvų ir menkių<br />

jauniklių augimo sąlygas.<br />

Ţuvys. Menkės, kertinės rūšies Baltijos jūros pelaginiame mitybos tinkle, ikrų<br />

vystymasis ir populiacijos atsikūrimo potencialas priklauso nuo temperatūros ir<br />

druskingumo (ţr. Ţuvų aprašymą). Sumaţėjus menkės populiacijai įsivyravęs silkinių<br />

planktofagių ţuvų dominavimas dėl tolesnių klimato pokyčių stabilizuosis.<br />

Ruoniai. Daugelyje klimato kaitos scenarijų prognozuojamas ledo dangos plotų<br />

maţėjimas, bei ledo dangos trukmės trumpėjimas. Tai labiausiai paveiks ţieduotųjų<br />

ruonių populiaciją nes jų veisimuisi būtina ledo danga. Kitoms ruonių rūšims klimato<br />

poveikis nėra aiškus, pastebimas sausumoje vaikus vedančių ilgasnukių ruonių didesnis<br />

mirtingumas. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ruonių aptinkamumas turėtų dar labiau<br />

sumaţėti.<br />

Paukščiai. Globalinis atšilimas labiausiai įtakos migruojančius ir ţiemojančius<br />

paukščius Baltijos jūroje. Ţiemos klimatinės sąlygos labai svarbios vandens paukčių<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 344

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!