Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 3.3.6. Jūros ţinduolių įvairovė, pasiskirstymas ir kaita Baltijos jūroje gyvena ir veisiasi 3 ruonių rūšys: pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), ţieduotasis ruonis (Phoca hispida botnica) ir rytų Atlanto paprastasis ruonis (Phoca vitulina vitilina). Į Lietuvos faunos sąrašą įtraukta tik viena rūšis – pilkasis ruonis. Ši gyvūnų rūšis yra įtraukta ir į Lietuvos raudonąją knygą. Pilkasis ruonis priskiriamas 1(E) kategorijai – gyvūnams, kurie yra prie išnykimo ribos. Kitos dvi rūšys neminimos Lietuvos gyvūnų sąraše, nors jų pasirodymo Lietuvos teritoriniuose vandenyse atvejai yra registruoti. Paprastasis ruonis buvo stebimas 2005 metų vasarą. Ţieduotieji ruoniai rasti 1997 ir 2003 metais. Be ruonių, Lietuvoje uţfiksuoti ir kiti jūrų ţinduoliai. 2001 ir 2003 metais ţvejų tinkluose rastos dvi jūrų kiaulės (Phocoena phocoena). 1998 metais prie Latvijos sienos rasta negyva Atlanto afalina (Tursiops truncatus), o 2007 metais dvi afalinos buvo stebėtos Nemirsetoje 6,5 km. nuo kranto atstumu. Kadangi sistemingi jūrinių ţinduolių moksliniai tyrimai ir stebėsena Lietuvos jūrinėje teritorijoje nevykdoma, informacija apie ruonius iki 1987 m gauta iš monografijos „Lietuvos fauna“ bei apklausiant pajūrio ţvejus. Nuo 1987 m ruonių stebėjimus bei veisimą visuomeniniais pagrindais atlieka Lietuvos jūrų muziejus. 1990 metais informaciją apie ruonių gausą ir jų sveikatos būklę buvo bandoma gauti atlikant pakrantės gyventojų apklausą anketų pagalba, bet šis būdas nepasiteisino dėl ţmonių pasyvumo. Kitais metais ţvejų ir pajūrio ţmonių buvo prašoma pranešti apie Baltijos jūroje matytus ruonius telefonu. Pirmieji duomenys iš ţmonių gauti jau 1991 metais. Tikrinant gautus duomenis aprašyti ruonių stebėjimo vietovė, biotopas, laikas, pagal galimybes apytikslis kūno ilgis ir elgsenos ypatumai. Halichoerus grypus macrorhynchus – Baltijos jūros pilkojo ruonio porūšis, kurio pagrindinis skiriamasis bruoţas nuo Atlanto vandenyno porūšio yra jo pagofiliškumas. Tai plačiausiai Baltijoje paplitusi ruonių rūšis, jos didţiausias gausumas fiksuojamas šiaurinėje jūros dalyje. Vasario pabaigoje – kovą patelės atveda vieną, rečiau du jauniklius. Nėštumas trunka 11-11,5 mėn. Patinai lytiškai subręsta 6 metų, patelės- 3-4 metų, tačiau pirmas neštumas būna 4-5 metų. Suaugusių ruonių svoris svyruoja nuo 150 iki 320 kg, ilgis 170- JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 128
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 250 cm.. Gimusio ruoniuko svoris būna apie 12-15 kg. Laktacijos periodas trunka 2, ilgiausiai 3 savaites. Per tą laikotarpį jauniklis vidutiniškai priauga po 2 kg per dieną. Motinos pieno riebumas maitinimo metu palaipsniui kyla nuo 35 iki 60%. Maitinimo pabaigoje vidutinė jauniklių kūno masė būna: patelių 37,8 kg, patinų 40,2 kg. Nors neretai ruoniukų svoris siekia ir apie 50 kg. Būdingas jaunikliams baltas kailiukas pradeda šertis jau po 10 dienų ir pilnai nusišeria po mėnesio. Phoca hispida botnica – Baltijos jūroje gyvenančio ruonio rūšis. Didţiausias gausumas registruojamas šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, Botnijos įlankoje yra apie 70% visos populiacijos. Vidutinis suaugusio gyvūno svoris svyruoja nuo 50 iki 110 kg. Ţieduotieji ruoniai lytiškai subręsta 5-7 metų. Gyvenimo trukmė- iki 40 metų. Tai yra pagofilinė rūšis. Nuo ledo susidarymo patelė daro sau gulyklas tarp ledų, kur vasario - kovo mėnesiais ji atveda jauniklį ir gali pailsėti. Naujagimių svoris būna 3,5-4,5 kg. Būdingas jaunikliams embrioninis baltas kailiukas pradeda šertis jau po 2 savaičių ir pilnai nusišeria 6 savaičių bėgyje. Visą tą laikotarpį jauniklis būna slėptuvėje ir nelipa į vandenį. Laktacijos periodo pabaigoje, po 5-6 savaičių nuo gimimo, jauniklių masė padidėja iki 19-22 kg. Motinos pieno riebumas siekia 45-55% kas leidţia ruoniukams greitai suformuoti didelę riebalų atsargą. Pusės metų amţiaus gyvūno svoris būna 34-37 kg. Phoca vitulina vitulina – pietrytinėje Baltijos jūros dalyje gyventi ruonių rūšis. Šie ruoniai gausūs Rytų Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje; Baltijoje jų nėra gausu. Vidutinis suaugusio gyvūno svoris apie 90 - 110 kg. Lytiškai subręsta 4-5 metų. Vasarą, birţelio pabaigoje – liepos mėnesį veda jauniklius. Gimusio ruoniuko svoris būna apie 9-11 kg. Ruoniukai skirtingai nuo kitų Baltijos jūroje gyvenančių ruonių rūšių gimsta be balto embrioninio kailiuko. Jie nusišeria dar būdami motinos įsčiose. Laktacijos periodas trunka 4-6 savaites. Per tą laikotarpį jauniklis vidutiniškai priauga po 0,5 kg per dieną. Motinos pieno riebumas 45%. Lietuvos teritorinėje jūroje ruoniai pastoviai negyvena, o tik atplaukia kartu su migruojančiomis ţuvimis, todėl tikslus gyvūnų skaičius nėra ţinomas. Remiantis gautų pranešimų apie pastebėtus ruonius skaičiumi ryškėja tendencija, kad pastarąjį dešimtmetį ruonių Lietuvos pakrantėje gausėja (3-42 pav.). JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 129
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 127: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238:
Page 239 and 240:
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269 and 270:
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?