Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
giluminėse zonose svarbiausias yra deguonies kiekis priedugnyje, tačiau duomenų apie
daugiametę ir sezoninę kaitą nėra.
Makrozoobentoso biomasės daugiametė kaita. Makrozoobentoso stebėsena
Lietuvos vandenyse pradėta vykdyti 1980 –ais metais. Stebėsenos vietų tinklas ne kartą
keitėsi: vienos vietos buvo naikinamos, kitos – pridedamos, tad vietų, kur tyrimai būtų
nuosekliai vykdomi visus tris dešimtmečius, liko nedaug. Dėl stebėsenos tinklo savybių
pakankamai informacijos apie makrozoobentoso daugiametę kaitą giliau haloklino ir
haloklino zonose nėra. Kiek sekliau, virš haloklino 45-55 m gyliuose (65 stotis) stebėtas
makrozoobentoso biomasės padidėjimas virš 10 g m -2 nuo 1988 iki 1993 m ir gana ţenklus
nykimas 1982-83 bei 1995 metais, kai vidutinė biomasė siekė apie 10 g m -2 (3-41 pav.).
Tai rodo, jog net pakankamai dideliuose gyliuose makrozoobentoso biomasė metų eigoje
kinta ţenkliai (10-300 g m -2 ribose) ir gana staigiai (vienerių-dviejų metų bėgyje iki 2-3
kartų), nors ryškių ir dėsningų daugiamečių svyravimų nėra daug. Kita vertus, analizuojant
duomenis iš seklesnių 20 ir 64 stebėjimų stočių (atitinkamai 42-49 m ir 29-35 m gyliuose)
makrozoobentoso biomasės kaita yra kito pobūdţio ir svyravimų daţnis didesnis:
maksimalios biomasės stebėtos 1983-87 m ir 1998-2007 m laikotarpiuose. Panašūs
dėsningumai būdingi ir sekliai priekrantei 11-22 m gyliuose (5 ir 7 stebėsenos vietos),
tačiau ties Kuršių marių ţiotimis (5 vieta) biomasės yra pastebimai didesnės nei akvatorijos
dalyse, kuriose nėra ištekančių Kuršių marių vandenų poveikio.
Makrozoobentoso bendrijos. Vienuolika dugno faunos rūšių rytų Baltijoje
ţinomos kaip dominuojančios dugno faunos bendrijose. Dauguma jų yra prisitaikiusios
gyventi puriose nuosėdose ir tik dvi rūšys, Mytilus edulis ir Balanus improvisus, dominuoja
kietame substrate.
Midijų M. edulis trossulus bendrija išskirtinai formuojasi moreniniame dugne iki 50
m gylio ir yra didţiausia rūšine įvairove, dugno faunos biomase ir gausumu pasiţyminti
bendrija rytų Baltijoje. Šios bendrijos išskirtinis bruoţas yra didele biomase pasiţyminčios
dvigeldţių M. edulis trossulus kolonijos, su kuriomis yra susijusi visa eilė rūšių: ant
dvigeldţių prisitvirtinę ūsakojai vėţiagyviai B. improvisus, filtruojančių midijų nusodinta
organine medţiaga mintantys ir kolonijose prieglobstį randančios šoniplaukos, taip pat F.
sabella daugiašerės kirmėlės.
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 104