Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Nr. 128-6563). Jūros rajono dugno nuosėdų užterštumas buvo vertinamas pagal LR
norminį dokumentą ,,Grunto kasimo jūrų ir jūrų uosto akvatorijose ir iškastų gruntų
tvarkymo taisyklės“: LAND 46A-2002 (Ţin., 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr.
78-3586; 2008, Nr. 139-5521; Ţin. , 2011, Nr. 43-2050), parengtą vadovaujantis 1992
m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Baltijos jūros
aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijomis ir Lietuvos Respublikos
įstatymais.
Nesintetinės pavojingos medţiagos. Sunkieji metalai (Cr, Cu, Zn, Hg, Pb, Ni, Cd)
nedideliais kiekiais aptinkami natūraliai gamtoje ir yra reikalingi biotos vystymuisi.
Spartus pramonės ir ţemės ūkio vystymasis bei modernizacija skatina platų sunkiųjų
metalų naudojimą, kuris sudaro prielaidas šių technogeninių medţiagų nuotėkiui į
gamtinę aplinką. Sunkieji metalai pasiţymi kancerogeninis ir mutageninėmis savybėmis
bei turi savybę kauptis, migruodami iš vienos gamtinės sistemos į kitą. Susikaupę
metalai neigiamai veikia gyvų organizmų gyvybines sistemas ir gali sukelti
nepageidaujamų ar net nepataisomų pokyčių gamtoje. Gyvsidabris ir kadmis priskiriami
prie prioritetinių pavojingų, švinas ir nikelis bei jų junginiai priskiriami prie pavojingų
medţiagų, o kiti metalai (Zn, Cr, Cu) – prie Lietuvoje kontroliuojamų medţiagų, kurių
vertės vandenyje, neturi viršyti Lietuvoje patvirtintų aplinkos kokybės standartų (AKS)
bei didţiausių leidţiamų koncentracijų (DLK) (Nuotekų..., 2010).
HELCOM duomenimis Baltijos jūroje kai kurių sunkiųjų metalų pastaraisiais 20–30
metų sumaţėjo. 1994–2006 m. laikotarpiu iš daugelio Baltijos jūros valstybių upėmis
patenkančių sunkiųjų metalų (ypač kadmio, švino) koncentracijos sumaţėjo. 1990–2007
metais valstybėms sumaţinus sunkiųjų metalų patekimą į atmosferą, sumaţėjo Baltijos
jūros tarša iš atmosferos kadmiu (iki 46 %), gyvsidabriu (iki 23%) ir švinu (iki 69 %)
(Baltijos jūros..., 2010).
Kadmis (Cd), varis (Cu), cinkas (Zn), chromas (Cr), švinas (Pb), gyvsidabris (Hg),
nikelis (Ni) . Jūrinių tyrimų departamento duomenimis 2005–2008 m. laikotarpiu
atviros pakrantės vandenyse sunkiųjų metalų Cu, Cd, Zn, Cr koncentracijos maţėjo, o
švino (Pb) koncentracija šiek tiek išaugo (4-20 pav.; Feasibility..., 2009). Kadmio
koncentracija vandenyje 2005–2009 metais daţnai viršijo aplinkos kokybės standartą
(MV-AKS: 0,2 µg/1). 2009 metais šiaurinės priekrantės vandenyse Cd koncentracija 13
% vandens mėginiuose viršijo AKS, 8 % – atviroje jūroje, 13 % – Kuršių marių
vandenų įtakos zonoje ir 13 % – pietinės priekrantės vandenyse (Garnaga, 2011).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 233