Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Sykas (Coregonus lavaretus). Ties Lietuvos priekrantėmis gyvenantys sykai neršti plaukia
į Kuršių marias. Jų neršto migracija iš jūros į šiaurinę marių dalį prasideda rugsėjo mėn.
Pagrindinės nerštavietės išsidėsčiusios išilgai Kuršių marių vakarinės pakrantės tarp Nidos
ir Šarkuvos ir pietinę - tarp Kaširsko ir Deimės upės ţiočių. Kai kuriais metais sykas neršia
ant kietų, ţvirgţdėtų gruntų į pietvakarius nuo Ventės rago. Po neršto dalis sykų uţsilaiko
mariose ir grįţta į jūrą tik balandţio - geguţės mėn. Jaunikliai gyvena mariose iki lieposrugpjūčio
mėn., vėliau migruoja į jūrą. Jūroje dalis jauniklių laikosi netoli kranto, vėliau
sutinkami ir didesniuose gyliuose.
1926-1938 m. versliniai laimikiai Kuršių mariose sudarė apie 10 (3-17) t per metus.
Po Antrojo Pasaulinio karo jų ištekliai labai sumaţėjo. 1980-1990 m. buvo sugaunama po
0,6-2,9 t sykų per metus. Keletą metų jūrinių sykų verslinė ţūklė buvo uţdrausta, todėl
vėliau sugavimai neţymiai didėjo.
Sykai gausiausiai sutinkami pakrantės vandenyse pavasarį, ponerštiniu laikotarpiu
(balandţio-geguţės) mėnesiais ir vasaros pabaigoje, ir rudenį, t.y. nerštinės migracijos į
Kuršių marias metu. Sykų gausumas šiaurinėje Lietuvos priekrantės dalyje yra didesnis
lyginant su pietine dalimi. Ţiemos laikotarpiu beveik visiškai pasitraukia iš priekrantės.
Lietuvos teritoriniuose vandenyse jūrinių sykų sugaunama maţai, stebimos
negatyvios verslinių laimikių tendencijos. 1998-2001 m. laikotarpiu buvo pagaunama apie
3 t sykų kasmet, vėliau laimikiai maţėjo: 2002 – 1,4 t, 2003 – 0,8 t, 2004 – 0,5 t, 2005 – 0,3
t, 2006 – 0,2 t, 2007 – 0,1 t sykų. Tokios verslinių laimikių tendencijos ir mokslinių tyrimų
duomenys leidţia teigti, jog išteklių būklė yra bloga.
Sykų gausumas šiaurinėje ir pietinėje Lietuvos Baltijos jūros priekrantės akvatorijose
skiriasi neţymiai – vidutiniškai 0,001 ir 0,0015 sugavimų vienai ţvejybos pastangai (ţr.
lentelę nr. 3-19).
Duomenis apie Lietuvos Baltijos jūros ekonominės zonos svarbą perpelėms ir
sykams, populiacijų būklę bei amţinę-matmeninę struktūrą tikimasi surinkti iki 2013 m.
vidurio, vykdant LIFE+ projektą „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000
tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje“.
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 140