13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

Lietuva, būdama ES nare, turi vykdyti ES teisinius reikalavimus, susijusius su vandenų<br />

apsauga: kontroliuoti pavojingas medţiagas remiantis Europos mastu priimtais aplinkos<br />

kokybės standartais, siekti sumaţinti vandenų taršą pavojingomis medţiagomis ir<br />

nutraukti prioritetinių pavojingų medţiagų patekimą į vandenį.<br />

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (2000/60/EB; 2008/56/EB),<br />

Baltijos jūros aplinkos <strong>apsaugos</strong> komisijos (HELCOM) rekomendacijomis ir LR<br />

įstatymais Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje yra sudaryti stebėsenos (monitoringo)<br />

planai, į kuriuos yra įtraukti prioritetinių pavojingų, pavojingų ir Lietuvoje<br />

kontroliuojamų medţiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimai.<br />

Pirmoji aplinkos monitoringo sistema Lietuvoje įdiegta 1991–1992 m. Vėliau, 1997 m.,<br />

buvo parengta ir patvirtinta pirmoji valstybinė aplinkos monitoringo programa. Abi šios<br />

programos apėmė ir vandens monitoringą, kurio metu buvo atliekama upių, eţerų,<br />

Kuršių marių, Baltijos jūros ir poţeminio vandens monitoringas, o nuo 2005 m.<br />

vandens kokybė buvo stebima pagal naująją, papildyta pagal EB direktyvą<br />

(2000/60/EB) valstybinę aplinkos monitoringo programą.<br />

Sunkiųjų metalų (SM), naftos angliavandenilių (NA), chlororganinių pesticidų<br />

monitoringas Baltijos jūroje vykdomas daugiau kaip penkerius metus, o atskirų<br />

polichlorintų bifenilų, lakiųjų organinių, policiklinių aromatinių junginių, tributilalavo,<br />

dioksinų kiekiai įvairiose terpėse stebimi tik pastaraisiais metais. Paskelbtų mokslinių<br />

publikacijų apie teršalus Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje yra nedaug. Ataskaita<br />

paruošta remiantis skelbtais negausiais apibendrinimais, mokslinėmis-ūkiskaitinėmis<br />

ataskaitomis, vykdytų projektų ir Valstybinio Baltijos jūros (BVJD), Klaipėdos<br />

valstybinio jūrų uosto aplinkos (KVJUD) bei Būtingės naftos terminalo monitoringų<br />

duomenimis. Bendra Baltijos jūros tyrimų stočių schema pateikta priede II.25.<br />

Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos cheminės būklės vertinimas buvo atliekamas<br />

remiantis paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijais (Paviršinių..., Ţin.<br />

2010, Nr. 29-1363), kurie parengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas<br />

(2000/60/EB; 2008/56/EB; 2008/105/EB) ir nurodyti LR normatyviniame dokumente<br />

,,Nuotekų tvarkymo reglamentas“ (Valstybės ţinios, 2006. Nr. 59-2103; Ţin., 2009,<br />

Nr.83-347; Ţin., 2010; Nr. 59-2938). Tiriamojo rajono priekrantės vandenų etaloninės<br />

sąlygos buvo vertintos pagal vandens kokybės elementų rodiklių vertes ir apibūdinimą<br />

(Dėl paviršinių...., Valstybės ţinios, Nr. 69-2481, Ţin., 2007, Nr. 35-1287; Ţin., 2010,<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 232

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!