13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

6.2. Galimi invazinių rūšių poveikiai LR jūros rajonui<br />

Klaipėda – tai vienintelis komercinis Lietuvos jūrų uostas. Tai trečias pagal dydį<br />

ir pats šiauriausias neuţšąlantis uostas Baltijos regione. Uosto vandenys neuţšąla oro<br />

temperatūrai nukritus net iki -25°C. Kasmet daugiau nei 7000 laivų, išpilantys nuo 2 iki<br />

4 milijonų tonų balastinių vandenų, atplaukia į Klaipėdą (remiantis Klaipėdos<br />

valstybinio jūrų uosto statistikos duomenimis). Tačiau kol kas Klaipėdos uoste nebuvo<br />

uţfiksuota nė vienos pirmykštės, su balastiniais vandenimis susietos introdukcijos.<br />

Visos svetimos rūšys, atkeliavusios į Baltijos jūrą balastiniuose vandenyse, Lietuvoje<br />

atsirado pusiau-natūraliu atplitimu iš kitų, ankščiau uţkariautų Baltijos teritorijų.<br />

Tarp svetimkraščių bestuburių, atsiradusių Lietuvos vandenyse XX-XI a. dėl antrinių<br />

introdukcijų su laivais iš kitų Europos šalių - spygliuotoji vandens blusa Cercopagis<br />

pengoi, gauruotaţnyplis krabas Eriocheir sinensis, šoniplauka Gammarus tigrinus bei<br />

daugiašerė kirmėlė Marenzelleria neglecta (Nikolaev 1951; Gruszka 1999; Daunys,<br />

Zettler 2006).<br />

Su laivyba siejamos ir dvi senesnės introdukcijos – jūros gilės Balanus improvisus ir<br />

dvigeldţio moliusko Mya arenaria. Yra manoma, kad M. arenaria buvo atveţta į<br />

Europą iš Amerikos arba po Kolumbo ţygio į vakarus, arba vikingų laikais, kuomet<br />

buvo panaudojama maistui arba kaip masalas. Į Lietuva galėjo atplisti savaime arba<br />

lervinėje stadijoje uţveţta su laivais (Jansson 1994). Jūros gilės, tikriausiai, atkeliavo iš<br />

Šiaurės Amerikos į Europą suaugėlio stadijoje, laivų korpusų apaugose. Tačiau, vėliau<br />

jų planktoninė lervutės galėjo plisti su srovėmis, ir taip pasiekti Baltijos jūrą bei<br />

Lietuvos krantus (Leppäkoski 1999).<br />

Lietuvos priekrantėje paplitusios rūšies Cordylophora caspia, apsigyvenančios ant kietų<br />

substratų, bei šoniplaukos Chelicorophium (Corophium) curvispinum, tvirtinančios savo<br />

vamzdelius prie kietų paviršių (taip pat moliuskų kriauklių) atplitimas siejamas su<br />

pernaša vandens transportu kanalais, XIX a. pradţioje sujungusiais Juodosios ir Baltijos<br />

jūrų baseinus (Olenin 2002; Jazdzewski and Konopacka 2002).<br />

Kadangi laivų apsilankymų skaičius Klaipėdos uoste nuolat auga, tikimybė<br />

naujų introdukcijų su vandens transportu iš kaimyninių šalių yra pakankamai didėlė.<br />

Atitinkamai, tai gali turėti įtakos JSPD įgyvendinimui. Į šiuos veiksnius reikia<br />

atsiţvelgti siekiant numatytų JSPD tikslų.<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 323

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!