Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 4.2.2. Kranto linijos dinamika Klaipėdos uosto poveikio zonoje Kranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos uosto poveikio zonoje yra plačiai aprašyti G.Ţilinsko straipsnyje (1998). Šiame darbe išskirti Klaipėdos sąsiaurio antropogeninio poveikio Baltijos jūros krantams trys pagrindiniai periodai: 1. Nedidelio antropogeninio poveikio periodas (iki kapitalinių molų statybos pradţios – 1835 m.). Vyravo Kuršių nerijos kranto „priaugimo“ bei šiaurinio (ţemyninio) kranto išplovimo tendencijos. 2. Intensyvios molų statybos ir dugno gilinimo laikotarpis (1835-1957 m.). Ypač smarkiai kito krantai, esantys prie Klaipėdos sąsiaurio, intensyvios molų statybos laikotarpiu. 1835 – 1878 metais kranto linija priešpietinio molo priaugo apie 600 m (14 m per metus). Prailginus pietinį molą (darbai baigti apie 1957 m.), kranto linija jau ne stūmėsi jūros link, kaip teoriškai turėtų būti priešvėjinėje molų pusėje, o dėl suintensyvėjusios dugno erozijos priekrantėje – traukėsi. 3. Didelės apimties dugno gilinimo darbų laikotarpis (1957-1997 m.). Šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvo stipriai išgilintas įplaukos (iki 10 -10,5 m) ir vidinio kanalo (iki 9 – 9,5 m) farvateriai. Dar didesni gyliai (iki 12-12,5m) kanalo farvateryje buvo pasiekti 1985 – 1986 metais, statant tarptautinę perkėlą. Dėl iškasamo iš barinio kanalo didelių grunto kiekių, o tuo pačiu susidarusių didelių gylių gradientų tarp aplinkinės akvatorijos ir barinio kanalo, smarkiai suaktyvėjo nešmenų „nutraukimo“ iš aplinkinių pakrantės rajonų procesai. Šių bei kitų hidrolitodinaminių procesų išdavoje krantas traukėsi tiek šiaurinėje, tiek ir pietinėje Klaipėdos uosto molų pusėse. Per 1957- 1993 m. laikotarpį krantas prie pietinio molo atsitraukė apie 65 m(1,8 m/m.) ir 500 m atstumu – 40 m (1,1 m/m.), o prie šiaurinio molo – apie 30 m (0,8 m/m.) ir 500 m atstumu – apie 72 m (2 m/m.). Intensyvios abrazijos ruoţas šiaurinėje uosto pusėje siekia virš 1200 m. 4. 2001-2002 m. vykdant Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo prailginti molai (šiaurinis 205 m, pietinis – 278 m). Šie darbai turėjo įtakos gretimų uostui jūros krantų dinamikai. Vertinant molų rekonstrukcijos įtaką buvo remtasi nuo 1995 m. vykdomo Klaipėdos uosto krantų dinamikos monitoringo duomenimis. Nustatyta, kad ţemyne, arčiausiai molų esančioje kranto atkarpoje, kurioje paskutinį dešimtmetį iki uosto molų prailginimo krantas buvo santykinai stabilus, po rekonstrukcijos įsivyravo kranto ardos tendencijos. Kuršių nerijos krante, kur paskutinį JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 194
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 dešimtmetį iki molų prailginimo arčiausioje molui kranto atkarpoje vyravo intensyvios ardos procesai, po molų rekonstrukcijos krantas pradţioje stabilizavosi o vėliau čia pradėjo vyrauti sąnašų akumuliacijos tendencijos (šie duomenys yra iš pateikto spaudai Dariaus Jarmalavičiaus, Gintauto Ţilinsko ir Donato Pupienio straipsnio „Impact of Klaipėda Port jetties reconstruction on adjacent sea coast dynamics“). Kranto linijos dinamikai turi įtakos daug faktorių: uosto vartų orientacija, uosto plėtra (farvaterio gilinimas ir platinimas, molų rekonstrukcija), vandens apykaita tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių ir t.t. Uosto plėtra turės didelę įtaką Klaipėdos sąsiaurį supantiems krantams, todėl būtina pastoviai atlikti krantų monitoringą ir tvirtinti krantus. 4.2.3. Šventosios uosto rekonstrukcijos įtaka Baltijos jūros aplinkai Pagal LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto 2003-11-06 posėdţio protokolą Nr. 19, prioritetinės Šventosios jūrų uosto veiklos kryptys yra šios: pramoginių ir sportinių laivų, maţųjų kruizinių ir Ro-Ro keleivinių laivų, nedidelių ţvejybos laivų aptarnavimas; Būtingės naftos terminalo pagalbinių laivų aptarnavimas; valstybės sienos <strong>apsaugos</strong> tarnybos, specializuotų gelbėjimo ir kitų kontrolę jūroje vykdančių institucijų laivų aptarnavimas. Norint vykdyti numatytas veiklos kryptis, būtina Šventosios uosto rekonstrukcija. Sudarytos uosto rekonstrukcijos alternatyvos yra šios (paveikslas 4-15): “0” – nulinė alternatyva, dabartinė Šventosios uosto būklė; “1” - trumpi 400 m ilgio molai, 6 m uosto gylis ir 7 m gylio įplaukos kanalas; “2” - ilgi molai (800 m ilgio), 6 m uosto gylis ir 7 m gylio įplaukos kanalas; “3” - ilgi molai (800 m ilgio), 8 m uosto gylis ir 9 m gylio įplaukos kanalas (projektas „Šventosios uosto rekonstrukcijos galimybių studija“, ALATEC, 2009). <strong>Atlikta</strong>s uosto molų ilgio pagrindimas ir jų gylio nustatymas pagal hidrodinamines ir litodinamines savybes. Norint įvertinti Šventosios uosto rekonstrukcijos alternatyvas, buvo sukurtas Lietuvos Baltijos priekrantės (Lietuvos akvatorija) bangų, hidrodinaminis ir nešmenų pernašos modelis, panaudojant Danijos hidraulikos instituto skaitinę programinę įrangą MIKE 21 (MIKE 21..., 2005). Srovių bei bangų formavimosi procesui jūros priekrantės zonoje didţiausią įtaką turi stiprūs, pakankamai ilgos trukmės ir pastovios krypties vėjai. Per 1999 – 2007 m. JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 195
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 193: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269 and 270:
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?