Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
2. Periodinės tėkmės. Jas sukelia inerciniai svyravimai, kurie susidaro kaip
atsakomoji vandens masės reakcija siekiant atstatyti lygio pusiausvyrą, suardytą
ilgalaikių patvankų arba staigaus slėgio pasikeitimo praeinant atmosferiniams frontams.
Tėkmės, susidarę dėl vandens masės inercinių judesių atviroje jūroje, pasiekia 15-20
cm/s greitį.
3. Tėkmės, susiję su vidinėmis bangomis - tai vandens masės judėjimas
gilesniuose, skirtingo tankio sluoksniuose. Jas taip pat veikią besikeičiantis atmosferos
slėgis. Šių tėkmių greitis neviršija 10 cm/s.
4. Potvynių-atoslūgių sukeltos tėkmės Baltijos jūroje silpnos. Didţiausi jų
greičiai, stebimi Suomių įlankoje, yra iki 8 cm/s, o atviroje jūroje tik 2-3 cm/s.
5. Kvazistacionarios srovės (Ţaromskis, 1996) - tai tėkmės,
susiformuojančios Baltijos jūros paviršiaus ir atmosferos terminės bei dinaminės
sąveikos dėka Ekmano sluoksnyje. Foninę Baltijos jūros tėkmių “cikloninę” kryptį
(prieš laikrodţio rodyklę) nulemia vandens apykaita su Šiaurės jūra (Baltijos jūros lygis
vidutiniškai 14 cm aukštesnis uţ Šiaurės jūros lygį), centrinėje Baltijos akvatorijoje
pasireiškianti nukreipiančioji Koriolio jėga ir gausi upių gėlo vandens prietaka į Baltijos
jūrą iš gretimų teritorijų. Palei pietrytinius Baltijos krantus srovė nukreipta ŠR ir Š
kryptimi. Šių tėkmių greitis Baltijos jūroje nedidelis, iki 10 cm/s.
6. Vėjų sukeltos srovės susidaro betarpiškai veikiant vandens paviršių
didelių greičių vėjams. Šios tėkmės uţima ypatingą vietą Baltijos jūros dinamikoje. Jos,
susidariusios viršutiniame jūros sluoksnyje, yra pagrindinė vandens masių judėjimo
dideliais atstumais prieţastis. Dėl vėjo lauko netolygumo ir didelės vėjo greičių kaitos,
vėjo sukeltoms tėkmėms būdinga sudėtinga erdvinė struktūra ir didelė kaita laiko
atţvilgiu. Vėjo sukeltų tėkmių greitis priklauso nuo vėjo greičio ir gylio. Tėkmių
greičiai leidţiantis gilyn labai greitai maţėja. Šių srovių kryptis leidţiantis gilyn
neţymiai krypsta dešinėn: 10-15 m gylyje šis atsilenkimas sudaro 10-12°.
Paviršinėms jūros tėkmėms priekrantės dalyse didelę įtaką turi suminė upių
prietaka. Iš Kuršių marių ištekantys gėli vandenys daţniausiai teka ~0,5 m/s greičiu
šiaurės link. Pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys išplinta ties Klaipėda
net 9-11 mylių nuo kranto ir apgėlina paviršinį 5-14 metrų sluoksnį (Dubra, 1970).
Atmosferinių procesų virš Baltijos jūros skirtingas sezoninis aktyvumas atsispindi ir
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 45