Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 3.4. Kitos savybės 3.4.1. Su cheminėmis medţiagomis susijusios padėties, įskaitant susirūpinimą keliančias chemines medţiagas, nuosėdų uţterštumo, ţidinių, sveikatos problemų, floros ir faunos uţterštumo apibūdinimas Pagal teršalų paplitimo mastą tarša skirstoma į vietinę (lokaliąją), regioninę ir globaliąją. Vietinė tarša - tai tarša, kai vienas ar keli teršalai pasklinda apie taršos šaltinį. Nuo vietinės taršos priklauso regioninės ir globaliosios taršos laipsnis. Vietinė tarša priklauso nuo išmetamų teršalų kiekio, atstumo nuo taršos šaltinio, emisijos aukščio, nuo vietos gamtinių sąlygų, regiono infrastruktūros. Regioninei taršai būdinga teršalų pasiskirstymas didelėse teritorijose. Globalioji (pasaulinė) tarša veikia visus planetos gyventojus ir visą aplinką nepriklausomai nuo taršos šaltinio vietos. Dėl globaliosios taršos gali kisti atmosferos sudėtis ir klimatas. Šiuo metu nėra pakankamai tikslių duomenų galimoms globaliosios taršos pasekmėms nustatyti, tačiau galima vertinti, kad grėsmingiausios pasekmės gali būti dėl anglies dioksido ar ozono sluoksnį ardančių junginių kiekio didėjimo atmosferoje. Pagrindiniai jūros aplinkos pavojai ir šaltiniai Lietuvos ekonominėje zonoje, kurie daugiausia per hidrodinaminius procesu gali įtakoti ne tik vietinę, bet ir regioninę taršą yra Būtingės naftos terminalas, grunto ir cheminio ginklo sąvartynai jūroje bei priekrantėje įsikūrusio Klaipėdos ir besiplečiančio Šventosios uosto, Palangos miestokurorto vietinė tarša su savitu miestams būdingu mikroklimatu ir taršos elementais. Kuršių marių baseino surinkti vandenys, kartu su kitomis į jūrą įtekančiomis upėmis (Šventoji, Ronţė ir kt.), į jūrą patenkančios nuotekos – pagrindiniai sausumos antropogeninės veiklos teršalų pernešėjai į jūrinę aplinką. Regioninės taršos išplitimas yra galimas dėl naftos gavybos Lietuvos vandenų pasienyje – Rusijos naftos platforma D-6. Klaipėdos uostas – stambus Lietuvos pakrantės taršos šaltinis. Klaipėdos uostas sparčiai besivystantis, modernus giliavandenis jūrų uosta, kurio įplaukos kanalo gylis – 15 metrų, uosto kanalo gylis – 13-14,5 metrų. Uostas gali priimti didţiatonaţius laivus ir tanklaivius. Klaipėdos uostas plečiasi, technogeninė apkrova didėja. Nuo 2001 m. uoste Lietuvos ir tranzitinių krovų apimtys didėja. 2010 JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 150
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 m. viso buvo perkrauta 31,3 mln. t krovinių, tai yra 12,2 7%. daugiau negu 2009 m.. (antras rezultatas uosto istorijoje). Pagal 2010 m. konteinerių krovos rezultatus Klaipėdos uostas išlaiko didţiausio konteinerinio uosto pozicijas rytinėje Baltijos uostų pakrantėje nuo Talino iki Kaliningrado. Klaipėdos uoste pastoviai vykdomi akvatorijos gilinimo ir valymo darbai, o iškastas gruntas paprastai gramzdinamas Baltijos jūroje tams skirtoje vietoje. Kuršių marių vandenys, į kuriuos patenka Nemuno upynu plūstantys organiniai ir neorganiniai teršalai Klaipėdos sąsiauriu pernešami link jūros. Į sąsiaurį Klaipėdos uosto ir miesto ūkinės veiklos rezultate patekę teršalai, kartu su Kuršių marių atplukdytais teršalais, formuoja sąsiaurio vandens bei dugno nuosėdų kokybės rodiklius. Sąsiaurio vandens storymėje ir dugno nuosėdose aptinkamos teršalų koncentracijos daţnai viršija leistinas ribines vertes. Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje fiksuojamos, palyginus su atvira jūros pakrante, padidintos sunkiųjų metalų, naftos ir policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos vandenyje ir lokaliai besikaupiančiose smulkiagrūdėse dugno nuosėdose (Garnaga et al., 2008; Jokšas et al., 2003; Stakėnienė at al., 2011). 2008-2009 m. laikotarpių Kuršių marių poveikio zonoje aptikti viršijantys kokybės normas sunkiųjų metalų (Cu, Cr, Pb, Cd) bei 2009 m. di(2- etilheksil)ftalato kiekiai vandenyje. Ribines vertes viršijanti As koncentracija 2009 m. fiksuota šio rajono dugno nuosėdose. Grunto gramzdinimo vieta jūroje – jūros aplinkos taršos šaltinis. Gilinant uostą ir valant jame nuolat besikaupiantį dumblą, iškastas uoste gruntas gramzdinamas jūroje, tokiu būdu patenkančios medţiagos kiekiai jūroje didėja. Dampingo rajonas yra išsidėstęs maţdaug tarp 44 ir 49 m izobatų. Skandinant iš uosto iškasamą gruntą, dampingo rajone vyksta dugno deformacijos, formuojasi teigiamos reljefo formos. Ilgalaikiame grunto gramzdinimo rezultate, dampingo centrinėje dalyje susiformavo ryški ŠR krypties teigiama reljefo forma iškilusi virš dugno iki 1,5-2 m. Grunto gramzdinimo poveikio rajonas, kuriame vyksta iš gramzdinimo vietų išnešamos nuosėdinės medţiagos skaida, yra gerokai uţ paties dampingo kvadrato. Uţ dampingo rajono reljefo pokyčiai nustatyti apie 10 km² plote, ŠR ir R kryptimi (Klaipėdos ..., 2008-2009). Grunto gramzdinimo metu nuo grunto išpilančio laivo 200-300 metrų atstumu skendinčių medţiagų koncentracija priedugnyje padidėja 3-10 kartų. Su vandenyje sklindančia smulkiausia medţiaga, kartu į aplinką patenka Klaipėdos uosto JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 151
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 149: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238:
Page 239 and 240:
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269 and 270:
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?