Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
3-45 paveikslas Lietuvos pakrantėje stebėtų ruonių amţius (jaunikliai – iki
vienerių metų amţiaus, paaugliai – vienerių metų amţiaus, suaugę – vyresni
nie vienerių metų amţiaus)
Apie ruonių mitybą Lietuvos priekrantėje sprendţiama tik pagal tinkluose likusias
ruonių paţeistas ţuvis arba jų likučius - menkes, strimeles, stintas. Lietuvos jūrų muziejuje
ruonis per dieną suėda iki 10 kg. ţuvies, o literatūros duomenimis ruonis per parą suvartoja
ţuvies kiekį, lygų 6-10% jo kūno masės.
Per 1991-2010 metų laikotarpį Lietuvos pakrantėje rasti 62 ruonių lavonai, iš jų 2
ţieduotųjų ruonių ir 60 pilkųjų ruonių. Didţioji dalis kritusių individų buvo jaunikliai (iki 1
metų amţiaus) arba jauni nesubrendę ruoniai (1-3 metai). Kadangi gyvūnų kritimo
prieţastys buvo nustatomos vizualiai, iš 62 kritusių individų tiksli arba spėjama mirties
prieţastis buvo nustatyta 17 gyvūnų. Mirties prieţastys galima suskirstyti į natūralias
(bendras išsekimas) ir nenatūralias (įsipainiojo tinkluose, įstrigęs lupoje ţvejybinis
kabliukas sukėlęs sepsį, šūvių ţymės, sulauţytos galūnės arba sudauţytos kaukolės).
Spėjame, kad didţiajai daliai kritusių ruonių, kurių mirties prieţastys nebuvo nustatytos,
turėjo įtakos ţmogiškasis faktorius, kadangi nugaišę gyvūnai buvo gerai įmitę.
Uţsikrėtimas helmintais arba ligos maţiau tikėtinos, kadangi jas galima tiksliau nusakyti
pagal bendrą kūno išsekimą, kas nebuvo būdinga didţiajai daliai nugaišusių gyvūnų. Verta
pabrėţti, kad 2010 metais Lietuvos pakrantėje buvo surasta santykinai daug kritusių
suaugusių arba stambių ruonių individų (II.12, II.13 priedai). Viena iš jų atsiradimo
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 132