Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 atrasti šimtmečio pradţioje, nuo 1930 metų pradėti naudoti kaip dielektrikai ir skysčiai šilumos mainams palaikyti. Pasaulyje buvo sintetinama daugybe PCB junginių, kurie plačiai naudojami įvairiose ūkio srityse (plastmasės, daţų, popieriaus ir t.t.). Nustatyta, kad miestų komunalinio ūkio atliekų ir šiukšlių deginimo pelenai turi sukaupę nemaţus kiekius PCB. Šiuo metu pagal Stokholmo konvencija ir ES reikalavimus PCB gamyba sustabdyta, o įranga ir skysčiai su PCB viršijančiomis ribinėmis vertėmis turi būti saugiai nukenksminta bei sutvarkyta iki 2010 m. pabaigos. Polichlorbifenilų junginiai paviršiniuose vandenyse įtraukti į prioritetinių pavojingų medţiagų sąrašą (Nuotekų..., 2010), o dugno nuosėdose jų sumą reglamentuoja LAND 46A-2002. Polichlorintų fenolio junginių tyrimų Baltijos jūros vandenyje labai negausu, daugiau šie junginiai tiriami biotoje (Hazardous..., 2010). Jūrinių tyrimų departamento duomenimis, polichlorintų bifenilų (PCB) koncentracija priekrantės vandenyse paprastai nesiekia metodo nustatymo ribų (0,01 μg/l). Baltijos jūros monitoringo (Stotys: 4, 7, 20, 65 ir 1B) duomenimis polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos 2008-2010 metais buvo maţesnės nei jų kiekybinio įvertinimo riba. Pentachlorfenolis (PCP) ir jo junginiai naudojami medienos, medienos gaminių, pagrindinių metalų gamyboje. Pentachlorfenolis įtrauktas į prioritetinių pavojingų medţiagų sąrašą (Nuotekų…, 2010). 2005-2007 m. vykdyto projekto metu (Vandens …, 2007) Klaipėdos uosto akvatorijos vandenyje PCP koncentracija buvo maţesnė nei metodo nustatymo riba (0,9 µg/l). 2006 m. duomenimis (Garnaga et al…, 2008) pentachlorfenolio koncentracija Baltijos jūros vandenyje taip pat buvo maţesnė uţ metodo nustatymo ribą (0,9 µg/l). Pentachlofenolio koncentracija 2006 m. Baltijos jūros vandenyje buvo maţesnė nei dujinės chromatografijos metodu nustatymo riba (0,9 µg/l) Garnaga et al..., 2008). Pentachlorfenolio vandenyje nebuvo aptikta ir 2008-2010 metais pastovaus stebėjimo jūros rajonuose, jo kiekiai buvo maţesni nei 0,05 µg/l ir neviršijo nustatytos ribinės vertės (0,4 µg/l). Vertinimas: Pagal šiuo metu turimą informaciją apie pentachlorfenolio koncentracijas vandenyje, Baltijos jūros Lietuvos akvatorija – tenkina etalonines priekrantės vandenų salygas, o vandens cheminė būklė – gera. Polichlorintų bifenilų (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180) koncentracijos dugno nuosėdose 2008 m. neviršijo metodo nustatymo ribų (Garnaga, 2011). Bendras polichlorbifenilų kiekis pagal monitoringo programą nuolat stebimas Klaipėdos sąsiaurio dugno nuosėdose (Klaipėdos..., 2006-2010). 2005 m. maksimalus jų kiekis JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 254
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 siekė 0,008 mg/kg, o nuo 2007 m. aptinkami PCB kiekiai yra maţesni uţ metodo nustatymo ribą (0,005 mg/kg) ir neviršija švariausiai (I) gruntų klasei (0,007 mg/kg) keliamų reikalavimų (Klaipėdos..., 2006-2009). 2008-2010 m. tirtose Baltijos jūros monitoringo stotyse (Stotys: 5, 7, 20, 65, 1B) polichlorintų bifenilų suma dugno nuosėdose visais tyrimo atvejais buvo maţesnė nei kiekybinio įvertinimo riba. Vertinimas: Pagal 2008-2010 m. nustatytas jūroje koncentracijas bei aptinkamas PCB koncentracijas Klaipėdos uosto dugno nuosėdose, kuriose teršalų koncentracijos yra gerokai didesnės nei jūros akvatorijoje (Jokšas et al., 2003) ir PCB koncentraciją pakrantės vandenyse - Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje dugno nuosėdose PCB koncentracija nesiekia ţemiausios uţterštumo klasei nustatytos ribinės vertės (0,007 mg/kg). Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD), polichlorinti dibenzofuranai (PCDF) – vieni pavojingiausių patvariųjų organinių teršalų, kurie yra šalutiniai terminių pramoninių arba degimo procesų produktai. PCDD/PCDF daţniausiai vadinami bendru pavadinimu „dioksinai“. Terminas „dioksinai“ apima 75 PCDD ir 135 PCDF izomerus. Skirtingai nuo kitų POT, PCDD/PCDF niekada nebuvo gaminami numatant juos panaudoti, nes nepasiţymėjo jokiomis naudingomis savybėmis. Jie yra randami beveik visuose ekosistemos objektuose išmatuojamais dydţiais. Palankios sąlygos PCDD/PCDF susidaryti yra laisvų chloro radikalų ir organinės anglies buvimas, 200– 450ºC temperatūra, nepilnas degimas, šarminė terpė, UV spinduliai. Pasaulyje daugiausiai PCDD/PCDF į aplinką patenka dėl pramonės taršos. Dideli kiekiai šių pavojingų teršalų išmetami ir dėl netinkamo atliekų deginimo, netinkamai įrengtų pavojingų medţiagų saugyklų prieţiūros, kur daţnai kyla gaisrai. Vulkanų išsiverţimai ir miškų gaisrai irgi priskiriami prie potencialių taršos PCDD/PCDF šaltinių, tačiau šie faktoriai neesminiai. Uţterštų atliekų šalinimas ţemėje, sąvartynai, pramonės procesų nuotekų dumblo ar uţterštų liekanų šalinimas ţemėje taip pat priskiriami prie potencialių taršos šaltinių. Pagrindinis PCDD/PCDF šaltinis Baltijos jūros aplinkoje – atmosferos iškritos. Patenkančių iš atmosferos PCDD/PCDF metinė vertė 1990-2007 m. sumaţėjo apie 60% .Duomenų apie TBT Baltijos jūroje nėra daug. Daugiau tyrimų – biotoje, kurie rodo šių junginių koncentracijos maţėjimo tendenciją paskutinį dešimtmetį (Hazardous..., 2010). Ištirtos kelios dugno nuosėdų kolonėlės rodo, kad PCDD/PCDF JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 255
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 253: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?