Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011<br />
Ciegorius<br />
Cyclopterus<br />
lumpus<br />
Ešerys<br />
Perca fluviatilis<br />
Starkis<br />
Sander<br />
lucioperca<br />
Gausumas Lietuvos Baltijos jūros<br />
priekrantėje priklauso nuo populiacijos<br />
būklės Kuršių mariose. Šiuo metu ešerių<br />
ištekliai mariose yra santykinai gausūs.<br />
Pastaraisiais metais Kuršių marių Lietuvos<br />
dalyje suţvejojama maţdaug po 40-60 t<br />
ešerių, jūroje – nuo kelių šimtų kilogramų<br />
iki 2 t.<br />
Gausumas Lietuvos Baltijos jūros<br />
priekrantėje priklauso nuo populiacijos<br />
būklės Kuršių mariose. Pastaraisiais metais<br />
mariose kasmet suţvejojama 60-110 t.<br />
Paplitę Šiaurės Atlante, Baltojoje, Baltijos<br />
jūrose. Gyvena prie dugno, netoli<br />
pakrantės. Daţnesni šiaurinėje Lietuvos<br />
priekrantės dalyje.<br />
Paplitę Eurazijos gėluose vandenyse.<br />
Šiltuoju metų laiku, po neršto, dalis ešerių<br />
į Baltijos jūros priekrantę atmigruoja iš<br />
Kuršių marių, o rudenį grįţta atgal į<br />
marias. Ešeriai daţniausiai pagaunami<br />
šiaurinėje Lietuvos priekrantės dalyje.<br />
Ešerių nerštas Baltijos jūros Lietuvos<br />
pakrantėje iki šiol nėra registruotas.<br />
Greičiausiai pagrindinė prieţastis,<br />
nulemianti ešerių pasiskirstymą Lietuvos<br />
Baltijos jūros priekrantėje yra dugno<br />
struktūra: ešeriai šiaurinę pakrantės dalį<br />
renkasi dėl dugno struktūros, nes čia<br />
daugiau tinkamų slėptuvių (akmenuoto<br />
dugno plotų), lyginant su pietine<br />
priekrantės dalimi<br />
Paplitę Europos gėluose ir apysūriuose<br />
vandenyse. Šiltuoju metų laiku, po neršto<br />
(balandţio mėn. pab.), dalis starkių į<br />
Baltijos jūros priekrantę atmigruoja iš<br />
Kuršių marių, o rudenį grįţta atgal į<br />
marias. Starkiai išsisklaido ne tik jūros<br />
priekrantėje, bet ir atvirose jūros<br />
akvatorijose. Daţniau sutinkami<br />
šiaurinėje dalyje, kuri yra įtakojama gėlo<br />
Kuršių marių vandens<br />
Ilgis iki 60 cm, daţniausiai –<br />
25-40 cm. Svoris – iki 5,5 kg.<br />
Subręsta 3-4 m., patinams<br />
pasiekus 17, patelėms - 25<br />
cm ilgį.<br />
Uţauga iki 50 cm, svoris iki<br />
2,5 kg. Tačiau daţniausiai<br />
sugaunami 15-28 cm, 70-500<br />
g ešeriai, kurie būna 4-9 m.<br />
amţiaus. Subręsta 2-3 m., kai<br />
ilgis 9-15 cm, svoris 30-100<br />
g. Populiacijos struktūra<br />
Baltijos jūros priekrantėje<br />
priklauso nuo populiacijos<br />
Kuršių mariose struktūros.<br />
Mariose dominuoja 3- 7 m.<br />
amţiaus individai, retai<br />
pasitaiko 9 m.<br />
Uţauga iki 1,3 m, 20 kg.<br />
Tačiau daţniausiai sugaunami<br />
35-55 cm, 0.5-2.5 kg svorio,<br />
4-8 m. amţiaus individai.<br />
Subręsta 3-4 m., kai ilgis 38-<br />
40 cm, svoris 400-600 g.<br />
Populiacijos struktūra Baltijos<br />
jūros priekrantėje priklauso<br />
nuo populiacijos Kuršių<br />
mariose struktūros, kadangi iš<br />
jų starkiai šiltuoju metų laiku<br />
migruoja į jūrą. Mariose<br />
dominuoja 2 -5 m. amţiaus<br />
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 124
Change language