Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
4.2.2. Kranto linijos dinamika Klaipėdos uosto poveikio zonoje
Kranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos uosto poveikio zonoje yra plačiai
aprašyti G.Ţilinsko straipsnyje (1998). Šiame darbe išskirti Klaipėdos sąsiaurio
antropogeninio poveikio Baltijos jūros krantams trys pagrindiniai periodai:
1. Nedidelio antropogeninio poveikio periodas (iki kapitalinių molų statybos
pradţios – 1835 m.). Vyravo Kuršių nerijos kranto „priaugimo“ bei šiaurinio
(ţemyninio) kranto išplovimo tendencijos.
2. Intensyvios molų statybos ir dugno gilinimo laikotarpis (1835-1957 m.). Ypač
smarkiai kito krantai, esantys prie Klaipėdos sąsiaurio, intensyvios molų statybos
laikotarpiu. 1835 – 1878 metais kranto linija priešpietinio molo priaugo apie 600 m (14
m per metus). Prailginus pietinį molą (darbai baigti apie 1957 m.), kranto linija jau ne
stūmėsi jūros link, kaip teoriškai turėtų būti priešvėjinėje molų pusėje, o dėl
suintensyvėjusios dugno erozijos priekrantėje – traukėsi.
3. Didelės apimties dugno gilinimo darbų laikotarpis (1957-1997 m.). Šeštojo
dešimtmečio pabaigoje buvo stipriai išgilintas įplaukos (iki 10 -10,5 m) ir vidinio
kanalo (iki 9 – 9,5 m) farvateriai. Dar didesni gyliai (iki 12-12,5m) kanalo farvateryje
buvo pasiekti 1985 – 1986 metais, statant tarptautinę perkėlą. Dėl iškasamo iš barinio
kanalo didelių grunto kiekių, o tuo pačiu susidarusių didelių gylių gradientų tarp
aplinkinės akvatorijos ir barinio kanalo, smarkiai suaktyvėjo nešmenų „nutraukimo“ iš
aplinkinių pakrantės rajonų procesai. Šių bei kitų hidrolitodinaminių procesų išdavoje
krantas traukėsi tiek šiaurinėje, tiek ir pietinėje Klaipėdos uosto molų pusėse. Per 1957-
1993 m. laikotarpį krantas prie pietinio molo atsitraukė apie 65 m(1,8 m/m.) ir 500 m
atstumu – 40 m (1,1 m/m.), o prie šiaurinio molo – apie 30 m (0,8 m/m.) ir 500 m
atstumu – apie 72 m (2 m/m.). Intensyvios abrazijos ruoţas šiaurinėje uosto pusėje
siekia virš 1200 m.
4. 2001-2002 m. vykdant Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos darbus buvo
prailginti molai (šiaurinis 205 m, pietinis – 278 m). Šie darbai turėjo įtakos gretimų
uostui jūros krantų dinamikai. Vertinant molų rekonstrukcijos įtaką buvo remtasi nuo
1995 m. vykdomo Klaipėdos uosto krantų dinamikos monitoringo duomenimis.
Nustatyta, kad ţemyne, arčiausiai molų esančioje kranto atkarpoje, kurioje paskutinį
dešimtmetį iki uosto molų prailginimo krantas buvo santykinai stabilus, po
rekonstrukcijos įsivyravo kranto ardos tendencijos. Kuršių nerijos krante, kur paskutinį
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 194