Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 Klimato kaitos poveikis ţuvims. Pagrindiniai parametrų pokyčiai, sąlygoti klimato kaitos ir turintys įtakos ţuvims (bioįvairovei) yra vandens temperatūros kilimas ir vandens druskingumo maţėjimas. Klimato kaita sąlygoja hidrografinius pokyčius Baltijos jūroje: vandens temperatūra kyla, druskingumas, ypač centrinėje jūros dalyje, maţėja. Šie du pagrindiniai abiotiniai veiksniai daugiausia ir nulemia ţuvų pasiskirstymą bei gausumą. Todėl bendriausia prasme Baltijos jūroje prognozuojamas gėlavandenių ţuvų gausėjimas, o jūrinių – maţėjimas. Vis dėlto natūralioje sistemoje prisideda daugybė kitų faktorių, kurie vienas kitą gali atsverti ar sustiprinti, todėl poveikis kiekvienai rūšiai gali skirtis. Klimato kaita veikia ţuvų augimą, išgyvenamumą, produkciją, vislumą, daro netiesioginę įtaką per maisto prieinamumą. Prognozuojami vėjo pasikeitimai gali turėti įtakos ţuvų lervų pernešimui, taip pat veikti jas per maisto prieinamumą, pasikeitus apvelingo procesams. Tiesioginė klimato kaitos sąlygotų hidrografinių pokyčių įtaka nustatyta menkių ir brėtlingių ikrų ir lervučių išgyvenamumui. Kadangi klimato kaita nulemia jūros vandens druskingumo bei deguonies koncentracijos gilesniuose vandens sluoksniuose maţėjimą, pavojus iškyla menkėms - jų ikrams būtinas >11 ‰, >2mLL-1 O2 koncentracijos vanduo. Kitokia situacija yra su brėtlingiais: nors nerštaviečių akvatorijos persidengia su menkių nerštavietėmis, jie neršia vandens sluoksniuose arčiau paviršiaus nei menkės, todėl jų išgyvenamumą labiausiai lemia temperatūra: kadangi ţiemos metu temperatūros kyla, padidėjo ir jų išgyvenamumas. Be to, neigiamą įtaką menkėms gali turėti suintensyvėjęs silkinių ţuvų, kaip plėšrūnų, poveikis ikrams ir lervutėms, jeigu klimato kaita teigiamai paveiktų šių ţuvų rūšių populiacijas. Tokiu būdu ir toliau centrinėje Baltijos jūros dalyje dominuotų silkinių šeima, t.y. strimelės ir brėtlingiai. Netiesioginis neigiamas klimato kaitos poveikis kai kurioms ţuvims pasireiškia per apsunkintą maisto prieinamumą lervoms ar jaunikliams. Dėl sumaţėjusio vandens druskingumo bei deguonies koncentracijų pokyčių gali sumaţėti ar pagausėti zooplanktono rūšių, kuriomis minta skirtingos ţuvys, kiekis. Taip, pvz., jau dabar menkių lervučių mitybą limituoja vėţiagyvių Pseudocalanus sp sumaţėjimas. Tačiau priešingai gali būti su kitomis rūšimis. Brėtlingių mitybos sąlygos pagerėjo dėl JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 334
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 kopepodų Acartia spp. pagausėjimo, kurį nulėmė kylanti vandens temperatūra. Taip pat teigiama koreliacija tarp didėjančios vandens temperatūros ir strimelių gausumo nustatyta Baltijos jūros šiaurinėje bei centrinėje dalyje, Rygos įlankoje, kas tikriausiai taip pat susiję su jų mitybai tinkamų zooplanktono rūšių pagausėjimu. Gali būti, jog nustatytas ryšys tarp vandens druskingumo ir strimelių bei brėtlingių augimo tikriausiai taip pat atspindi mezozooplanktono bendrijų pasikeitimus, o ne tiesioginę fiziologinę druskingumo įtaką šioms eurihalinėms ţuvų rūšims. Kylanti vandens temperatūra skatina stratifikaciją – maistinės medţiagos nebe taip intensyviai maišosi, maţiau jų patenka į fotinę zoną, tad maţėja pirminė produkcija. Kadangi pirminė produkcija jūrinėse ekosistemose yra tiesiogiai susijusi su ţuvų produkcija, padidėjusi stratifikacija turės neigiamos įtakos ir ţuvų produkcijai. Pakilus temperatūrai, geresnės sąlygos reprodukcijai susidaro šiaurinėje arealo dalyje esančioms ţuvų rūšims (pvz., Šiaurės Baltijos strimelių, brėtlingių populiacijoms). Kita vertus, sumaţėjęs druskingumas limituoja neršto buveinių tinkamumą jūrinėms ir druskėtų vandenų ţuvų rūšims. Taigi, šie du veiksniai (temperatūra ir druskingumas) tarsi kompensuoja vienas kitą ir nėra aišku, kurio poveikis yra didesnis. Neišvengiamai iškyla įvairių veiksnių tarpusavio ryšiai. Šiuo metu yra pernelyg maţai informacijos siekiant prognozuoti, kaip klimato kaita (kylanti vandens temperatūra, kritulių kiekio didėjimas, vėjo krypties ir stiprumo pokyčiai) kartu su tokiais ţmogaus veiklos sąlygotais veiksniais kaip ţvejyba, eutrofikacija bei svetimų rūšių invazijomis galėtų paveikti Baltijos jūros ekosistemą. Pvz., daroma prielaida, kad sąveika tarp klimato kaitos ir eutrofikacijos gali turėti neigiamą poveikį bentinėms rūšims (menkėms, plekšnėms) dėl padidėjusios anoksijos pasireiškimo tikimybės gilesniuose vandens sluoksniuose kylant vandens temperatūrai. Taigi, nepaisant visų neaiškumų ir sudėtingų tarpusavio sąveikų su kitais faktoriais (eutrofikacija, ţvejyba, kitų rūšių invazijomis), galima prognozuoti du bendriausio pobūdţio klimato kaitos poveikius dabartinei Baltijos jūros ţuvų bendrijai. Visų pirma, sumaţėjęs druskingumas ir kylanti vandens temperatūra lems rūšinės sudėties pokyčius, kis tam tikrų rūšių paplitimo ribos. Pvz., jūrinių, taip pat šaltamėgių (pvz., lašišos) ţuvų arealai trauksis. Kita vertus, kai kurios rūšys gali praplėsti savo arealą labiau į šiaurę, jei tik sumaţėjęs druskingumas yra jų tolerancijos ribose. Vis dėlto tikriausiai nauji imigrantai nesugebės kompensuoti tokių rūšių kaip plekšnės, menkės, biomasės sumaţėjimo. Šie procesai gali sąlygoti bendrą bioįvairovės, rūšių JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 335
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238:
Page 239 and 240:
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269 and 270:
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 333: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 377: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?