Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona apima apie 112,5 km 2 , o jos
erdvinės ribos yra maţdaug 4,7 km pietuose ir 21 km šiaurėje nuo uosto vartų gėlo ir
jūrinio vandenų susimaišymo, vandens druskingumas ties Melnrage, esančia prie
Klaipėdos uosto vartų, kartais būna maţesnis net nei 1 ‰ (3-4 Paveikslas ), nors uţ
keliolikos jūrmylių tuo pačiu metu išmatuojamas 7 ‰ vanduo (Vyšniauskas, 2003). Dėl
praturtinto biogenais marių vandens, fosforo bei azoto kiekiai išauga 3-5 kartus
(Jašinskaitė, Narkūnienė, 2003). Pavasarinių potvynių metu Kuršių marių vandenys
išplinta iki 16-20 km atstumu nuo kranto, vasarą iki 5 km (Dubra, Dubra, 1994).
Lietuvos pakrantės vandenys atitinka mezohalininius (6-7 ‰) vandenis.
Hidrologines sąlygas įtakoja atvirų pietryčių vandenų sąveika su vandenimis,
atitekančiais iš Kuršių marių. Nuolatinė vėjų, bangų ir srovių įtaka sukuria
hidrodinamišką aplinką, dėl ko nesusidaro deguonies stygius, ir nėra ryškaus vertikalaus
deguonies gradiento (Olenin, Daunys, 2004).
Atvira jūra, kuriai priklauso Lietuvos teritoriniai vandenys ir išskirtinė ekonominė
zona, uţima pietrytinės Baltijos jūros dalį. Vandens temperatūra atviroje jūroje kinta
nuo 2°C ţiemą iki 22°C vasarą. Vasaros termoklinas formuojasi 20 – 30 m gylyje, ir
vandens temperatūros gradientas šiame sluoksnyje yra 0,5 – 1,0°C/m. Rudenį atviros
jūros vandenys atšąla iki 40 m gylio (Vyšniauskas, 2003). Vandens druskingumas
atviros jūros apatiniame 60 m sluoksnyje siekia apie 7,0 – 7,3 ‰. Haloklinas formuojasi
60 – 80 m gylyje (Paveikslas 3-3). Druskingumas dugne siekia 10,5 – 12 ‰
(Vyšniauskas, 2003).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 37