Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
koncentracijos sumaţėjimą, lyginant su datuojamais 1970 m. arba 1960 m. gilesniais
sluoksniais
Dioksinų ir furanų dugno nuosėdose koncentracijos Lietuvos priekrantėje nėra didelės
palyginti su kitais Baltijos jūros rajonais, tačiau laikomasi nuostatos, kad šių junginių
aplinkoje iš viso neturi būti. Didţiausia suminė dioksinų ir furanų koncentracija buvo
nustatyta 2008 m. iškasto grunto gramzdinimo rajono dugno nuosėdose (Garnaga,
2011).
Vertinimas: Polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD), polichlorintių dibenzofuranų
(PCDF) tyrimai Lietuvoje epizodiški ir jų jūrinės aplinkos vertinimui – nepakanka.
Organiniai alavo junginiai (TBA) – (tributilalavas, mono- ir dibutilalavas (MBA,
DBA) daţniausiai buvo naudojamai daţuose, skirtuose laivams daţyti, be to, jie
randami kaip priedai fungiciduose, plastikuose bei įvairiuose odos ar tekstilės
gaminiuose. Europos Sąjungoje nuo 2003 m. TBA laivų daţuose naudoti uţdrausta,
tačiau jie vis dar nuplaunami nuo anksčiau tokiais daţais daţytų laivų korpusų. Net
maţi kiekiai TBA junginiai yra toksiški biotai, kaupiasi ţinduolių kepenyse, veikia
imuninę sistemą ir embriono vystymąsi. Tributilalavo junginiai paviršiniuose
vandenyse įtraukti į prioritetinių pavojingų medţiagų sąrašą, o dugno nuosėdose jų
kiekį reglamentuoja LAND 46A-2002.
TBA junginiai Baltijos jūroje daugiau tiriami įvairios rūšies biotoje. Šių tyrimų
rezultatai rodo TBT kiekių maţėjimą paskutiniaisiais metais (Hazardous..., 2010). Apie
TBA koncentracijas Baltijos jūros vandenyse, atskirose akvatorijose tyrimų dar trūksta
(Information sheets..., 2010).
2005-2007 m. TBA junginiai tirti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje
(Vandens..., 2007). Rezultatai rodo, kad šio junginio koncentracija vandenyje (0,011–
0,012 µg/l) beveik 10 kartų viršijo didţiausią leistiną koncentraciją (0,0015 µg/l;
Nuotekų..., 2010). Klaipėdos sąsiaurio dugno nuosėdose koncentracija buvo 12,8–68,5
µg/kg, ties Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų – 35,8 µg/kg, o Malkų įlankoje – net
1 920–2 400 µg/kg.
2010 m. išmatuoti vandenyje tributilalavo katijonų kiekiai Baltijos jūros monitoringo
stotyse (4, 720,65 ir 1B) nesiekė ribinės metodo nustatymo vertės (0,001 µg/l).
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 256