Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Palyginus šakotojo banguolio augimvietės plotus 1968-1969 ir 2003-2008 (3-17 lent.
ir II.9 priedas), buvo nustatytas raudondumblio sumaţėjimas ties Šventąja ir netoli uosto
vartų ties Giruliais. Šakotojo banguolio augimvietės plotas su tankiu padengimu rūšimi
(>11-50 %) ţenkliai fragmentavo ir sumaţėjo centrinėje dalyje palyginus su 1968-1969 m.
Šie skirtumai buvo dar didesni lyginant 1968-1969 m. su 1993-1994 m. situacija. Taigi,
2003-2008 m. rezultatai rodo raudondumblio augimvietės ir išteklių atsistatymo poţymius
po didţiausio ţinomo sumaţėjimo vėlyvais 1993-1994 m. (II.10 priedas).
Eutrofikacijos ir štormingumo, padidėjusi įtaka galėjo sumaţinti šakotojo banguolio
augimvietės plotą ir maksimalų gylį atviroje priekrantėje (Bučas, 2009). Periodas, per kurį
uţfiksuotas maksimalus štormų daţnis visoje Baltijos jūroje (Alexandersson ir kt., 2000;
BACC author group, 2008), sutapo su raudondumblio sumaţėjimo laikotarpiu Lietuvos
vandenyse per paskutinius penkis dešimtmečius. Kita vertus, eutrofikacija laikoma
pagrindine prieţastimi, dėl kurios sumaţėjo šakotasis banguolis nuo 1930-1960 m. iki
1980-1990 m. skirtinguose Baltijos jūros regionuose (Bučas, 2009). Eutrofikacijos neigiami
procesai pasireiškė per sumaţėjusį šviesos kiekį priedugnyje (pagal Secchi gylį) ir didesnę
konkurenciją su siūliniais oportunistiniais makrodumbliais (Rönnberg, Bonsdorff, 2004),
kurių pasėkoje sumaţėjo raudondumblio augimvietės maksimalus gylis ir plotas.
Maksimalaus šakotojo banguolio gylis reikšmingai sumaţėjo Lietuvos priekrantėje tarp
1956 ir 1968-1969 m. ir tai sutapo su Secchi gylio sumaţėjimu šiuo laikotarpiu. Tačiau
skirtingai nei kituose Baltijos jūros regionuose maksimalus rūšies gylis Lietuvos
priekrantėje (14–16 m) reikšmingai nekito nuo 1968-1969 m, o 2003-2008 m. Lietuvos
priekrantėje buvo pastebėti šakotojo banguolio augimvietės atsistatymo poţymiai. Teigiami
raudondumblio išteklių pokyčiai gali būti paaiškinti sumaţėjusiu štormingumu
(Alexandersson ir kt., 2000; BACC author group, 2008) ir nedideliu vandens skaidrumo
padidėjimu priekrantės vandenyse.
Šakotojo banguolio augimvietės ir išteklių sumaţėjimas Lietuvos pakrantėje buvo
sietinas su naftos išsiliejimu po tanklaivio "Globe Assimi" avarijos 1981 m. (Korolev ir kt.,
1993). Deja, bentoso tyrimai buvo atlikti maţdaug po penkių metų, o jų autoriai nenurodė
tyrimo vietų koordinačių ir paimtų mėginių skaičiaus. Dėl šių metodinių trūkumų ir
netikslumų pagrįstų įrodymų apie naftos poveikį dugno augalijai nėra. Be to,
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 117